Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika mano, kad įmanoma išsiversti be mokesčių didinimo, tačiau aktyviau reikia kovoti su šešėline ekonomika ir pažaboti išlaidavimą viešuosiuose pirkimuose.
„Aš darau tam tikras logines išvadas, ką daryčiau Vyriausybės vietoje. Taigi žiūrint į globalią ekonomiką, artėjančius rinkimus ir siekius subalansuoti biudžetą. Kol kas šiandien vaistas, kuris galėtų duoti laikinų rezultatų, yra PVM didinimas. Bijau būti blogu pranašu, bet taip gali atsitikti“, – DELFI savo nuomonę išsakė D. Arlauskas.
Jo teigimu, biudžetui nelengva našta bus pažadas į buvusį lygį sugrąžinti pensijas.
„Yra įsipareigojimai rinkėjams, o pensininkų armija yra gana didelė, taip pat ir socialinės pašalpos, aš negirdėjau, kad kažkas ruoštųsi jas šiek tiek sumažinti. Taigi biudžetas susidurs su problemomis ir kažkaip reikės jį pildyti. Šiandien yra išeitis apmokestinti brangų turtą arba kapitalą, tačiau nemanau, kad prieš rinkimus apmokestins dividendus ir pelną. Tuomet logiškiausias sprendimas, kuris duos greitą efektą, yra PVM“, – kalbėjo verslo organizacijos vadovas.
„Taip, tokiu atveju PVM Lietuvoje būtų vienas didžiausių, bet patenkame tarp šalių, kuriose per biudžetą perskirstoma viena mažiausių bendrojo vidaus produkto dalių – apie 30 proc., o yra šalių, kur perskirstoma ir 45 proc.“, – sakė D. Arlauskas.
Trukdis – Seimo rinkimai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas DELFI tvirtino, kad mokesčių didinimas tikrai neplanuojamas.
„Apie mokesčių didinimą tikrai nebuvo jokios kalbos. Aš manau, kad prie tokios ekonomikos augimo biudžetas susidėlios. Klausimas, kiek Vyriausybė turės politinės valios dėl 300 mln. Lt, kurių mes reikalaujame, kad sumokėtų valstybinės įmonės. Valstybiniai miškai moka, o kitos valstybinės įmonės Vyriausybės nurodymu investuoja į energetinius projektus“, – komentavo jis.
Anot Seimo nario, mokesčių didinimas neturi jokios perspektyvos dėl artėjančių Seimo rinkimų.
„Aš esu įsitikinęs, kad mokesčių didinimas kitais metais neturi jokios perspektyvos vien dėl politinių dalykų, kurie yra visiems suprantami (kitąmet vyksiantys Seimo rinkimai – DELFI). Kad ir labai reikėtų, tikriausiai niekas negalėtų padaryti arba būtų labai sunku“, – teigė V. Matuzas.
Tuo metu finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja ryšiams su visuomene Giedrė Balčytytė DELFI nesiėmė komentuoti D. Arlausko prognozės.
„Neturint informacijos, kuo remiantis, kokiu ūkio raidos scenarijumi, kokia deficito
užduotimi, kokias išlaidas siekiant finansuoti, asociacija daro savo prielaidas,
siūlymo komentavimas būtų nekorektiškas“, – atsakė ji.
Galima išsiversti be mokesčių didinimo
„22 proc. PVM yra įmanomas variantas, bet politiškai būtų labai sudėtinga kalbėti apie bet kokį mokesčio tarifo padidinimą. Kur kas paprasčiau kalbėti apie mokesčio bazės išplėtimą (NT mokesčio įvedimą – DELFI) ir tų pačių mokestinių skylių panaikinimą, pavyzdžiui, veiklų, kuriomis galima dirbti su verslo liudijimais susiaurinimą arba visuotinį kasos aparatų turguose įvedimą“, – sakė ekonomistas.
Jo nuomone, Vyriausybė, norėdama išlaikyti planuojamą deficitą be mokesčių didinimo, turėtų aktyviau kovoti su šešėline ekonomika ir griežčiau prižiūrėti viešuosius pirkimus.
„Ką Vyriausybė galėtų efektyviau kovoti su kontrabanda ir nelegaliu darbu. Be abejo, jeigu kova su šešėline ekonomika būtų efektyvesnė, tai mokesčių surinkimas būtų geresnis. Išlaidų dalyje jeigu būtų labiau optimizuojami viešieji pirkimai, kaip žinia, buvo užsimota pakankamai plačiai, tačiau išėjo kaip visada“, - kalbėjo M. Leika.
Kovą su kontrabanda paskatintų realios premijos tiems, kurie praneša apie nusikaltimus.
„Pavyzdžiui, jeigu asmuo praneštų apie milijoninę aferą, galbūt jis galėtų gauti kokius 20 proc. tos sumos. Dabar kalba eina apie simbolines premijas ar garbės raštus, kurie nemotyvuoja žmonių“, – kalbėjo jis.
DELFI primena, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat yra pareiškusi, kad nuo kitų metų mokesčiai nedidės.
Atnaujintoje Lietuvos Konvergencijos programoje numatyta, kad šiais metais valdžios sektoriaus deficitas bus 5,3 proc. BVP, kitąmet – 2,8 proc. BVP. Visą deficitą Lietuva dengia skolintais pinigais.
Šiuo metu PVM Lietuvoje yra 21 proc. Dabartinė Vyriausybė jį didino dusyk. Pirmą kartą PVM nuo 18 proc. iki 19 proc. buvo kilstelėtas nuo 2009 m. pradžios. Antrą kartą iki 21 proc. jis pakeltas tų pačių metų rugsėjį.
Ši Vyriausybė taip pat panaikino daugelį šio mokesčio lengvatų.
