Tai nustatė ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ketvirtadienį DELFI patvirtino Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius.
Pasak jo, aukštiems valstybės tarnautojams pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kai dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė (Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys prokurorams leidžia teigti, kad 2008-aisiais ŪM dirbusi N. Pažūsienė kelis mėnesius palaikė itin glaudžius netarnybinius ryšius su „Achemai“ atstovaujančiu advokato padėjėju. Tai paaiškėjo patikrinus valstybės tarnautojos kompiuterį bei peržiūrėjus pokalbių telefonu išklotines.
Bylos duomenimis, „Gamtinių dujų terminalas“ buvo priskirtas prie valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginių objektų, kurio įstatinis kapitalas turėjo būti ne mažiau kaip 250 mln. Lt. Jo statyboms turėjo būti skelbiamas konkursas Europos Sąjungoje, tačiau N. Pažūsienė tuomečiam ŪM sekretoriui A. Ignotui pasiūlė įmonės įstatinį kapitalą numatyti vos 100 tūkst. Lt vertės (80 tūkst. Lt - valstybės įnašas) ir organizuoti pirkimą supaprastinta tvarka – apklausos būdu.
A. Ignotas pritarė šiai idėjai, ją palaikė ir valstybės sekretorius, šiuo metu ŪM kanclerio pareigas užimantis G. Miškinis.
Dalyvauti konkurse ŪM pakvietė penkias bendroves, tačiau joms pateikė tik 5 dienų (2 iš jų buvo savaitgalio) terminą, per kurį stambios kompanijos turėjo pateikti savo pasiūlymus. Šią tvarką bandė užprotestuoti bendrovė „Lietuvos dujos“, tačiau jai buvo atsakyta, kad ji turėjo pakankamai laiko pasiruošti konkursui ir pateikti savo pasiūlymą.
Netrukus konkurso nugalėtoju buvo paskelbta „Achema“, disponavusi visa su konkursu susijusia informacija.
Pasak prokuroro, taip buvo diskriminuojamos kitos bendrovės, o B. Lubio valdomai „Achemai“ buvo suteiktos neteisėtos privilegijos.
Kaltinimus aukštiems ŪM valdininkams pateikę prokurorai teigia, kad jie pažemino valstybės tarnautojo vardą bei ministerijos prestižą.
„Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad už suteiktas privilegijas valstybės tarnautojams būtų atsilyginta“, – prokuroro teigimu, būtent dėl to ŪM tarnautojams pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o „Achemos“ darbuotojai byloje figūruoja tik kaip liudytojai. Materialinės žalos valstybei nebuvo padaryta, todėl civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta keliasdešimt aukštų valstybės tarnautojų bei stambių energetikos bendrovių vadovų – apie 30 asmenų papildomai bus kviečiami liudyti į teismą.
Prokuroro teigimu, valstybės tarnautojai nebuvo nušalinti nuo pareigų, nes nebuvo tam būtinybės. Tiesa, N. Pažūsienė ir A. Ignotas jau nebedirba ŪM.
Ar kaltinimai aukštiems valdininkams yra pagrįsti, turėtų nustatyti bylą nagrinėsiantis teismas. Pasak prokuroro G. Tarasevičiaus, posėdžio data dar nėra paskirta.
DELFI primena, kad Gedimino Kirkilo Vyriausybė buvo sukūrusi bendrovę „Gamtinių dujų terminalas“, kurios penktadalį akcijų valdė B. Lubiui priklausanti „Achema“. Ši įmonė turėjo valdyti būsimąjį suskystintų dujų terminalą.
Vėliau, Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus tirti bendrovės steigimą, B. Lubys pareiškė savo akcijų dalį įmonėje sumažinantis iki 10 proc.
Tačiau galiausiai projektas žlugo Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetui nusprendus likviduoti šį kūrinį.
Praėjusių metų viduryje jo Vyriausybė apsisprendė vis dėlto statyti suskystintų dujų terminalą.
Tikimasi, kad jis pradės veikti 2014 m., tačiau kol kas neaiškus jo finansavimo modelis.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius yra sakęs, kad ikiteisminis tyrimas dėl ŪM tarnautojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo pradėtas dar prieš pasikeičiant valdžiai. „Jis vykdomas nepriklausomai nuo politinių vėjų“, – pabrėžė prokuratūros vadovas.
