Susirūpino per vėlai

Pasak Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento Gintaro Sičiūno, Palanga galvoti apie objektus, kurie pritrauktų turistus, pradėjo svarstyti per vėlai. Jo manymu, tam įtakos turėjo jūra, nes buvo laikomasi pozicijos, kad jos užteks pritraukti turistams.

„Druskininkai taip pat iš karto nebuvo tokie, kokie yra dabar, tačiau imtasi darbų, ir yra rezultatas. Po kelerių metų rezultatai gal bus matomi ir Palangoje“, – mano asociacijos vadovas.

Verslininko nuomone, į Palangą turistus pritrauktų objektai, kurie susiję su sportu. Taip pat reikėtų pirčių komplekso su baseinu.

G.Sičiūnas pridūrė, kad svarbu ir garsinti Palangos vardą – kuo plačiau informuoti žmones apie renginius.

„Apie naujametį renginį žmonėms buvo paskleista daug informacijos. Tad į jį ir atvyko daug žmonių“, – teigė verslininkas.

Jis tvirtino, jog, siekiant pritraukti daugiau turistų šaltuoju metų laiku, kurorto valdžia padeda, tačiau neslėpė, kad pagalbos visada trūksta ir trūks.

„Sakyti, kad miesto valdžia nieko nedaro, negalima. Be jos pritarimo nieko nepadarysi. Druskininkai eina į priekį. Palanga taip pat stengiasi, bet niekas iš karto neįvyksta. Turi praeiti laiko, kol atsiras traukos objektų“, – dėstė prezidentas.

Viską lemia oras

Palangoje aktyviau sezoniškumo sumažinimu susirūpinta prieš dešimtmetį. Tačiau kol kas į vadinamąją vasaros sostinę šaltuoju metų laiku poilsiautojus bandoma masinti tik renginiais.

Siekiant privilioti turistų, buvo sugalvota naujų švenčių, kurios jau tapo tradicinės – „Palangos stinta“, „Palangos stalas“. Dabar savaitgaliais į kurortą atvažiuoja šiek tiek daugiau žmonių nei anksčiau.

Tačiau atvykėlių skaičius iš esmės priklauso nuo oro.

Anot Palangos turizmo informacijos centro direktorės Alos Valužienės, šaltuoju metų laiku įvairūs renginiai organizuojami vos ne kiekvieną savaitgalį.

„Netrukus švęsime įsimylėjėlių dieną, po jos šurmuliuos stintų šventė. Ypatingų traukos objektų žiemą Palangoje neturime“, – tvirtino A.Valužienė.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas pripažino, jog sumažinti sezoniškumą tikrai nėra lengva. Per vienus metus to nepadarysi.

„Palangoje visą savaitę šaltuoju metų laiku žmonės nešurmuliuos. Žiemą vasaros lygio nepasieksime. Nesame Turkija, Egiptas ar Kuba, kur šiauriečiai pasišildyti vyksta visus metus. Esame šaltasis kurortas“, – pabrėžė G.Sičiūnas.

Gelbės geoterminis vanduo

Palangos mero patarėjos Jurgitos Vanagės manymu, visiškai panaikinti sezoniškumą kurorte, kuris yra prie jūros, niekada nepavyks. Tai jaučia net garsūs užsienio kurortai.

„Natūralu, kad žmonės prie jūros važiuoja, kai šilta, ir to nepakeisime“, – pabrėžė patarėja.

J.Vanagė teigė, jog miesto valdžia imasi priemonių, kuriomis bus mažinamas sezoniškumas. Iki kitų metų norima rekonstruoti vasaros koncertų salę. Atnaujinus ją renginiai čia vyks visus metus.

Šiemet Nemirsetoje prasidės ES standartus atitinkančio kempingo statyba. Čia įrengtuose apšiltintuose nameliuose bus galima apsistoti ne tik vasarą.

Kurorte numatoma statyti ir universalią sporto salę. Miesto valdžios nuomone, ji padės pratęsti sezoną, nes treniruotis Palangoje pageidauja ne tik Lietuvos, bet ir kaimynių šalių komandos.

Šiemet bus pradėtas statyti ir tarptautinius standartus atitinkantis futbolo aikštynas.

J.Vanagės teigimu, ketinama privilioti ir vandens procedūrų mėgėjus. Numatoma kurorte įrengti atvirus bei uždarus geoterminio vandens, kuris aptinkamas tik pajūryje, baseinus. Jau yra investuotojų, kurie domisi šiuo projektu. Vietoje buvusių gydyklų turėtų atsirasti SPA kompleksas su geoterminio ir mineralinio vandens panaudojimo galimybėmis.

Palangoje numatoma statyti ir ledo areną, o vietoje „Lino“ baseino turėtų atsirasti baseinų kompleksas. Šių metų kurorto biudžete tikimasi rasti lėšų observatorijos įrengimui.

A.Valužienės nuomone, šių projektų įgyvendinimas padėtų sumažinti sezoniškumą Palangoje.

„Visi dirbame. Pristatome Palangą įvairiose parodose ir siekiame pritraukti turistų“, – teigė direktorė.

Skatina turizmą

Neringoje per metus apsilanko apie 400 tūkst. žmonių. Daugiausia turistų čia atvyksta vasarą.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Regina Songailienė pasakojo, jog sezoniškumas Neringoje, kaip ir Palangoje, – vis dar didelė problema.

„Galime tik pasvajoti, kad kada nors išnaudosime visus metų laikus taip, kaip vasarą“, – teigė vadovė.

Anot R.Songailienės, žiemą turistus bandoma privilioti renginiais, bet ir jie priklausomi nuo oro sąlygų.

„Galėtume greitai suorganizuoti poledinę žūklę, tik neleidžia orai. Tokia klimatinė juosta“, – dėstė vadovė.

R.Songailienės teigimu, kitas dalykas, kuris sumažintų sezoniškumą, – investicijos.

„Galime pasigirti unikalia gamta, bet reikia ir traukos objektų, kuriais žmonės galėtų naudotis bet kokiomis oro sąlygomis. Jie galėtų būti ne tik Neringoje, bet ir kitose vakarų regiono vietovėse “, – tvirtino vadovė.

Siekiant mažinti sezoniškumą ir skatinti konferencinį turizmą, kuris Neringoje populiarus, bus rekonstruotas Informacijos centro pastatas.

Ant Kuršių marių kranto turėtų iškilti keturių žvaigždučių viešbutis. Numatoma, kad jame bus konferencijų salės, parduotuvėlės, SPA centras, scena ant vandens.

Ateityje žiemos metu gyvenimą Neringoje turėtų pagyvinti Nidos jūros terapijos centras.

Ričardas Malinauskas, Druskininkų meras

Sezoniškumo problemą esame beveik išsprendę. Norime, kad ateityje jis visai išnyktų. Sumažinti sezoniškumą padeda objektai, tokie kaip sniego arena, vandens pramogų parkas, kurie veikia visus metus, nepriklausomai nuo aplinkybių, oro sąlygų. Žmonės tik dėl viešbučio lovos pamiegoti tikrai nevažiuos šimtus ar tūkstančius kilometrų. Reikalinga infrastruktūra ir paslaugų asortimentas, kuris atitiktų kiekvieno žmogaus poreikius. Dėl objektų, į kuriuos investavome, problemų nekyla. Jie veikia ir veiks. Visi tie žingsniai davė teigiamų rezultatų tiek turistams, tiek miesto gyvenimui. Dar norime įrengti ištisus metus veikiantį paplūdimį su jūrų bangų baseinu, įrengti keltuvus, atnaujinti kultūros kongreso rūmus, aerodromą paversti oro uostu.

Palangos turizmo informacijos centre apsilankė turistų:

2000 m. – 7968, iš jų šaltuoju metų laiku – 1651

2001 m. – 11775, iš jų šaltuoju metų laiku – 2177

2002 m. – 15319, iš jų šaltuoju metų laiku – 2570

2003 m. – 15391, iš jų šaltuoju metų laiku – 2652

2004 m. – 16535, iš jų šaltuoju metų laiku – 3416

2005 m. – 20465, iš jų šaltuoju metų laiku – 4301

2006 m. – 25022, iš jų šaltuoju metų laiku – 4910

2007 m. – 34959, iš jų šaltuoju metų laiku – 6708

2008 m. – 43989, iš jų šaltuoju metų laiku – 9450

2009 m. – 38269, iš jų šaltuoju metų laiku – 6187

2010 m. – 44666, iš jų šaltuoju metų laiku – 8822

2011 m. – 58011, iš jų šaltuoju metų laiku – 11269