"Noriu labai aiškiai pasakyti, kad euro įvedimas nėra savitikslis. Euras tai yra visuma tam tikrų finansinių taisyklių, kurios sudaro galimybes sveikam viešojo sektoriaus valdymui, efektyviai naudoti viešuosius finansus, todėl visos šalys to siekia būtent dėl to, o ne dėl to, kad formaliai anksčiau ar vėliau turėtų eurą. Taigi kai Lietuvoje objektyviai subręs sąlygos, kad mes tai galime padaryti, be to, kad aukotume savo pensininkų pragyvenimo lygį, Lietuva tikrai tai padarys", - pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė šalies vadovė.
Prezidentė teigė, kad, norint įsivesti eurą nuo 2014 metų sausio, reikia įgyvendinti daug reikalavimų: jau 2012 metų biudžeto deficitas turi būti mažesnis negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2013-ųjų kovo mėnesį Lietuva turi atitikti visus Mastrichto kriterijus.
"Nenorėčiau spekuliuoti datomis. Noriu pasakyti, kad Lietuva išlieka ir išliks ta šalimi, kuri sieks euro įvedimo kaip stabilaus augimo garanto, bet dėl datų aš asmeniškai šiuo metu neprisiekinėčiau", - apie euro įvedimą šalyje kalbėjo prezidentė.
D. Grybauskaitė pažymėjo, jog pensijų atkūrimo klausimas neturėtų būti tiesiogiai siejamas su Lietuvos įsipareigojimais įgyvendinti Mastrichto kriterijus, kadangi pagrindinis valdžios prioritetas turėtų būti senatvės pensijas gaunančių žmonių gerovė.
Premjeras Andrius Kubilius taip pat sutiko, kad euras yra tik instrumentas, tikslas, anot Vyriausybės vadovo, yra "sveika finansų sistema".
"Finansų sistemoje turime labai aiškiai matyti, kad gyventi su dideliu deficitu nėra sveika, nes tai reiškia, kad neišvengiamai augs valstybės skola, kurią toliau turės ant savo pečių prisiimti mūsų vaikai ir anūkai. Savo deficitą ir valstybės skolą galime valdyti. Ką mums yra sunkiau valdyti, tai kaip klostosi infliacinė situacija visame pasaulyje. Esu tikras, kad tai, ką galime suvaldyti, ir suvaldysime", - pridūrė premjeras.
