Pirmadienį iki vėlumos posėdžiavusioje EVT visos ES šalys, išskyrus Didžiąją Britaniją ir Čekiją, sutiko pasirašyti fiskalinį paktą. Jis ateityje turėtų apsaugoti nuo skolų krizių.
„Finansiniam populizmui daugiau mažiau bus surištos rankos, nes bus uždėti limitai tiek bendram valstybės skolos limitui, tiek deficitui. (...) Ši auksinė taisyklė labai svarbi - būtent ji turėtų surišti rankas bet kokiems populizmams bet kurioje šalyje – čia ne tik apie Lietuvą kalbu – kad prieš rinkimus galimybių pirkti rinkėjų balsus bus vis mažiau“, - telefonu iš Briuselio DELFI kalbėjo D. Grybauskaitė.
Sutartis įpareigoja, jog valstybės biudžetas privalo būti subalansuotas arba perteklinis. Metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 procento nominaliojo bendrojo šalies vidaus produkto (BVP). Per metus nuo sutarties įsigaliojimo prie jos prisijungusios šalys šią nuostatą kaip privalomą turi įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose. Pageidautina, kad tai būtų įtvirtinta konstituciniu lygmeniu.
Pasak šalies vadovės, į susitarimą pozityviai reagavo rinkos, o Europa dar kartą parodė mokanti susitarti ir suprantanti savo atsakomybę.
„Tai buvo absoliučiai neišvengiama. Nes toleruoti neatsakingos ekonominės politikos, kai pasaulyje tokios globalios perturbacijos, tikrai negalima. Ypač tos šalys, kurios pateko į eurozoną, seniai turėjo laikytis ir Mastrichto kriterijų, ir Europos stabilumo ir augimo pakto, tačiau to, kaip dabar matome, tikrai nedarė – yra didžiuliai, per 100 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantys įsiskolinimai. Tokios krizės metu – ir finansinės, ir skolų – rinkos už tai baudžia negailestingai“, - sakė D. Grybauskaitė.
Minėtomis priemonėmis Europos lyderiai siekia įveikti užsitęsusią euro zonos skolų krizę bei užtikrinti stabilumą.
