Kartu su šalies vadove šioje įmonėje lankėsi ir socialinės apsaugos ministras Donatas Jankauskas, kurio prezidentė paprašė atkreipti dėmesį į įmonės „Intersurgical“ vadovo Sigito Žvirblio pastabas apie socialinės apsaugos blogybes.
„Mūsų socialinė sistema ir išmokos iki šiol yra orientuotos į išlaikytinių kūrimą ir atbaidymą nuo konkretaus darbo. Mūsų visuomenė nėra skatinama dirbti, o skatinama būti išlaikytiniais ir imti pašalpas. Darau vienareikšmišką išvadą. Ir labai prašau, ministre, mes apie tai kalbėjome nuo pat pradžių – valyti, valyti ir valyti sistemą“, - reaguodama į S. Žvirblio pastabas kalbėjo prezidentė.
Kritikavo motinystės atostogų trukmę
Susitikime su prezidente D. Grybauskaite įmonės „Intersurgical“ vadovas S. Žvirblis išdėstė verslo regimas blogybes regionuose. Verslininkas pabrėžė, kad Lietuvoje ypač daug kainuoja įvairios šventinės dienos, mat „Intersurgical“ dirba 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Tai reiškia, kad kiekvienos valstybinės šventės metu darbuotojams už darbą privaloma mokėti dvigubai, o darbuotojų esama ne tiek ir mažai – 1400.
S. Žvirblis atkreipė dėmesį ir į mokesčių sistemos nestabilumą Lietuvoje, taip pat aiškino, jog galimybė moterims išeiti vaiko priežiūros atostogų trejiems metams, nors tai ir nėra visiškai finansuojama, įmonei labai kenkia – kvalifikuotos darbuotojos išeina tokiam ilgam laikotarpiui ir praranda gebėjimus, tuo tarpu pakaitinis žmogus spėja įsidirbti, tačiau galiausiai vis tiek turės būti atleidžiamas.
„Ką reiškia verslui neturėti specialisto trejus metus? Jūs samdote žmogų, kuris keičia jį ir jis per trejus metus įgyja aukštesnę kvalifikaciją nei turi sugrįžusi mamytė. Todėl kyla klausima,s ar mums verta suteikti tokias ilgas atostogas? Gal geriau pažiūrėkite į kitas šalis, pavyzdys – Norvegija. Kiek mama atostogauja ir ką duoda valstybė? Valstybė skiria daugiau lėšų į socialinę infrastruktūrą, vaikų darželiams-lopšeliams kurti, vaiką nuveža, parveža, kad tik ta mama dirbtų“, - kalbėjo S. Žvirblis, pabrėždamas, kad kalba apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
Primenama, kad Lietuvoje moterys turi galimybę vaiko priežiūros atostogų išeiti trejiems metams, tačiau tretieji metai nėra visiškai finansuojami, o dėl pirmųjų dvejų egzistuoja galimybė rinktis – galima pirmaisiais metais gauti 100 proc. buvusio atlyginimo, bet antrieji metai bus nefinansuojami arba galima pirmaisiais metais gauti 70 proc. buvusio darbo užmokesčio, antraisiais – 40 proc. Ši tvarka įsigalios nuo liepos 1 d.
Reaguodama į išsakytas pastabas prezidentė D. Grybauskaitė informavo apie motinystės išmokų pasikeitimus, tačiau sutiko, kad socialinės apsaugos sistemoje esamą mokesčių „tyčiukų“ ir mokesčių „netyčiukų“.
Šalies vadovė priminė, jog visi ekspertai sutaria, kad net ir labai turtinga valstybė negali sau leisti tokios prabangos, kokią mes turėjome anksčiau – tai yra, kai pirmaisiais metais vaiką prižiūrinčiai mamai ar tėčiui būdavo mokama 100 proc. buvusios algos, antraisiais – 85 proc.
„Judame link racionalesnio požiūrio šia tema“, - po susitikimo žurnalistams sakė prezidentė.
Žmonės išvyksta ir dėl dirbti neskatinančios atmosferos?
Susitikime su įmonės „Intersurgical“ vadovais bei darbuotojais prezidentė taip pat pabrėžė, kad gerai uždirbti galima tik dirbant labai daug ir kokybiškai, tuo tarpu Lietuvoje, pasak jos, mūsų socialinės apsaugos sistema to neskatina. Pasak D. Grybauskaitės, gali net būti, kad daug dirbti ir užsidirbti siekiantys žmonės dėl šios priežasties emigruoja iš Lietuvos, mat bjaurisi egzistuojančia sistema.
„Turime besidubliuojančias socialines išmokas, žmonės nėra skatinami dirbti. Darbo jėgos ir taip trūksta, bet ji vis tiek nėra skatinama dirbti, vyrauja lengvatos bei požiūris, jog valstybė yra išlaikytinių, o ne darbuotojų. Mes matėme, gyventi ir uždirbti gali tik tie, kas dirba, daug, kokybiškai ir gerai. Bet daug. O mes dirbame mažai, skatiname nedirbti, švęsti, gyveni iš išmaldos ir socialinių išmokų – tai visiškai neskatina žmogaus dirbti. Todėl jis išvažiuoja kitur. Tame yra labai daug tiesos, nes išvažiuoja ne vien dėl ekonominių sąlygų, bet ir dėl atmosferos“, - teigė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė taip pat pareiškė, esą nedarbo išmokos mažėjimas per krizę buvo teigiamas dalykas, mat pašalpos dydis buvo didesnis už minimalų atlyginimas, tad neliko prasmės eiti į darbą.
„Labai norėčiau, kad ministras su savo žmonėmis peržiūrėtų, ką galima mažinti, naikinti. Aišku, nedarbo pašalpa sumažėjo, tai krizės pasekmė, bet tai yra gerai, nes jeigu nedarbo pašalpa buvo virš 1 tūkst. Lt, tai yra didesnė negu minimalus atlyginimas, tai kam iš viso reikėjo vaikščioti į darbą?“ - klausė šalies vadovė.
Nesutiko su progresinių mokesčių idėja
Kritiškai S. Žvirblis atsiliepė ir apie pastaruoju metu keliamas progresinių mokesčių idėjas. Pasak verslininko, įteisinus progresinius mokesčius būtų labiau apmokestinami kvalifikuoti darbuotojai – taip esą jiems dar padidėtų paskatos išvykti dirbti kitur, be to, šiaip ar taip progresyvumas Lietuvoje užtikrinamas per neapmokestinamąjį dydį.
Panašias idėjas kiek vėliau išsakė ir prezidentė D. Grybauskaitė. Jos teigimu, tiesmukai pritaikius šią idėją nukentės tik kvalifikuoti darbuotojai, o ne turtingieji, gyvenantys ne iš darbo, o iš kapitalo.
„Esu pasisakiusi ir anksčiau – Lietuvoje progresyvumas jau yra, jis yra iš apačios. Jeigu bus tiesmukai taikoma ši idėja, tai ji tiesiogiai palies tik darbo santykiais susijusius asmenis, tai yra aukštos ir vidutinės kvalifikacijos žmones. Jokiu būdu ne tuos, kurie yra labai turtingi ir gyvena ne iš darbo, o iš kapitalo. Tai jeigu kalbėti apie kažkokį progresyvumo elementą, galima klabėti apie visas pajamas tiktai“, - žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Tačiau ji pasiūlė politikams atkreipti dėmesį į verslininkų pageidavimus, iš kurių svarbiausias, išlaikyti mokesčių sistemos stabilumą. Kaip susitikime kalbėjo S. Žvirblis, būtų puiku, jeigu politikai susitartų bent 10 metų nekeisti jokių mokesčių.
