DNB ekonomistai paskaičiavo, kad jei Lietuvai pavyktų kitais metais panaudoti 400 mln. Lt gyvenamųjų namų renovacijai, tai padėtų išauginti šalies BVP dar 0,3 proc.
Aktyvesnė renovacija, banko analitikų teigimu, galėtų padėti sumažinti ir nedarbo lygį. Komercinio banko skaičiavimais, iki kitų metų pabaigos nedarbas turėtų pasiekti 11 proc. (2012 m. - 12 proc.).
Ekonomistai skaičiuoja, kad infliacija kitais metais turėtų siekti 2,7 proc. (šiemet – 3,2 proc.). Mažesnę infliaciją nulems mažesnės naftos ir kitų energetinių resursų kainos.
DELFI primena, kad Lietuvos bankas prognozuoja, jog kitų metų BVP augimas sieks 3,1 proc. (2012 m. - 3 proc.), infliacija 2013 m. prognozuojama – 2,8 proc., šiais metais – 3,2 proc. Eksporto augimo tikimasi 6 proc. kitais metais ir 7 proc. šiemet.
DNB bankas 2014 m. prognozuoja 3 proc. BVP augimą, 2015 m. - 5 proc. Metinė infliacija 2014 m., analitikų skaičiavimu, - 2,5 proc., 2015 m. - 3 proc. Vidutinio atlyginimo (bruto) pokyčiai: 2012 m., 2013 m. - 4 proc., 2014 m., 2015 m. - 5 proc.
Nedarbo lygis 2014 m. banko duomenimis turėtų nukristi iki 10 proc., 2015 m. - iki 9,5 proc.
Rusijos rinka padeda pervežėjams, ne vietos gamintojams
„Matome ryškų BVP augimo lėtėjimą. Kas tai lemia? Eksportas, kurio augimas lėtėja. Eksporto augimo lėtėjimą galėtų atsverti investicijos ar vartojimas. Tačiau investicijos dabar yra nepakankamos, kad prisidėtų prie BVP augimo, o vartojimui sparčiai augti irgi nėra iš ko“, - kalbėjo ekonomistas.
R. Bancevičius pastebėjo ryškų investicijų susitraukimą 2012 m. antrąjį ketvirtį. Pasak specialisto, tai nulėmė „Orlen“ gamybos sustabdymas ir įmonės atsargų išpardavimas.
„Visgi situacija nėra tokia bloga. 2012 m. turėtume baigti su optimistinėmis prognozėmis“, - pridėjo DNB atstovas.
R. Bancevičius pabrėžė, kad NVS šalys ir toliau lieka pakankamai svarbios eksporto ekonomikos, tačiau ūkio padėtis šiose šalyse didesnę įtaką turi pervežėjams, o ne Lietuvos gamintojams.
„Pastebima, kad eksporto dalis į Rusiją yra padidėjusi iki 25 proc., bet jei pažiūrėtume į Lietuvos pramonės produktų eksportą į NVS šalis, jis nuo 2009 m. tik šiek tiek didėja, bet svarbaus augimo nėra. Tai reiškia, kad į šias šalis yra daugiau reeksportuojama. Žinoma, Rusijos ekonomika mums išlieka svarbi, bet svarbesnė pervežėjams nei mūsų gamintojams“, - argumentavo ekonomistas.
Laukiama rekordinio grįžtančiųjų skaičiaus
Specialistas pastebi, kad mažmeninė prekyba šalyje yra atsigavusi, tačiau spartesnei jos plėtrai nėra rezervų – nedarbas vis dar didelis, atlyginimai taip sparčiai neauga.
„Vienas iš pajamų šaltinių (didinti mažmeninę prekybą - DELFI) – emigrantų pinigai, tačiau matome, kad pervedamų pinigų skaičius tendencingai juda žemyn. Tai lemia padėtis tiek Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Ispanijoje, kur situacija nėra tokia gera“, - kalbėjo R. Bancevičius.
Pasak analitiko, kaip tik matomi didesni pinigų pervedimai į emigrantų pamėgtus kraštus – tai lemia emigrantų darbų praradimai ar darbo valandų sumažėjimas.
„Taip pat svarbus grįžtančiųjų skaičius. Galime tikėtis, kad skaičiuojant nuo 2000 m. turėsime rekordinį grįžtančiųjų skaičių. Emigrantus grįžti verčia ekonominė padėtis anksčiau geruose emigraciniuose taškuose“, - teigė ekonomistas.
Tačiau specialistas pabrėžia, kad grįžus į Lietuvą gali tekti susidurti su struktūrinio nedarbo problema Lietuvoje. „Nuo 2008 m. statybų sektoriuje prarasta 70 tūkst. darbo vietų. Sunku, kad šios darbo vietos atsistatytų, darbuotojai įsidarbintų vidaus prekyboje ar dirbamojoje pramonėje, kuri vis dar samdo mažiau žmonių nei 2009 m.“, - sakė R. Bancevičius.
