Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad Lietuvoje vis dažniau draudimas tampa priemone riboti tam tikrų profesijų atstovams galimybes teikti paslaugas ar net apriboti konkurentų veiklą.
Pagal Vyriausybės nutarimą dėl privalomųjų draudimų koncepcijos, privalomojo draudimo įvedimas laikytinas kraštutine priemone, kai jis privalomas pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba taip kompensuojama didelė ir pastovi žala. Kadangi šis reglamentavimas nėra privalomas pagal ES teisės aktus, tai apskaitos paslaugas teikiančių asmenų padaryti veiklos nuostoliai turėtų būti dideli ir pastovūs, kad būtų galima įvesti privalomą draudimą. Deja, nėra informacijos pagrindžiančios galimus nuostolius ir žalą.
„Neaišku kokiais tikslais norima priversti buhalterius apsidrausti bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, kurio minimali draudimo suma siektų 100 tūkst. Lt. Šios rūšies draudimas nėra tinkama priemonė apsaugoti trečiąją šalį nuo žalos, kurią padaro įmonė ar asmuo vykdydamas savo profesinę veiklą“, - teigia A. Romanovskis.
Lietuvos draudikų asociacija nori atkreipti dėmesį, kad siekiant užtikrinti privalomojo draudimo sistemos efektyvią veiklą, sprendimas dėl jo įvedimo ir pagrindinių sąlygų turėjo būti derinamas su draudimo įmonių asociacijomis, draudimo rinką prižiūrinčia institucija – Lietuvos banku ir kitomis suinteresuotomis organizacijomis. Tačiau šiuo atveju Įstatymas buvo priimtas skubotai ir nederintas nei su viena suinteresuota institucija.
Lietuvos draudikų asociacija vienija šalies ne gyvybės draudimo bendroves.
