Valdantieji tvirtina neturį planų kreiptis į TVF, nors pripažįstama, kad pastaraisiais mėnesiais tarptautinės rinkose neįmanoma pasiskolinti.

„Netgi jeigu derybos hipotetiškai būtų pradėtos, matyt, reikalavimai būtų imtis griežtos fiskalinės konsolidacijos, ką ir toliau daro Latvijoje. Ten konkrečiomis sumomis mažina deficitą, o ne tikisi, kad jis sumažės dėl ekonomikos augimo. Konkrečių priemonių nėra paskelbta, bet ten diskuotoja apie tai, kad reikės mažinti socialinius mokėjimus“, – DELFI sakė „Danske bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Kita prievolė, kurią galėtų nurodyti TVF – įvesti NT mokestį, kurį jo ekspertai nuolat siūlo per kasmetines misijas Lietuvoje.

Violeta Klyvienė
„Latviai turi tą patį NT mokestį, jis santykinai yra nedidelis. TVF atstovai irgi sako: „turėkite nors mažiuką mokestį, bus galimybė juo manipuliuoti ir padidinti“. Aš manau, kad žengimas prie proporcingesnės mokesčių sistemos, prie didesnės mokesčių naštos perkėlimo turtui, o ne darbo jėgai apmokestinimui, turbūt kai kuriuose žingsnius galėtume būti priversti žengti“, - sakė V. Klyvienė.

Jos nuomone, TVF gali neužtekti argumento, kad Lietuvai per brangu pasiskolinti rinkose.

„Šiandien rinkos yra visiškai užsidariusios. Tokia rizika yra (kad Lietuva bus priversta kreiptis į TVF – DELFI). Graikų klausimas yra pakibęs ir tai jokių džiaugsmingų naujienų niekam nesukelia. Kita vertus, mes nesame vieninteliai, kuriems rinkoje reikia pasiskolinti. Argumento, kad mums yra per brangu, TVF gali ir neužtekti“, – komentavo ekonomistė.

Vertėtų pagalvoti apie pensijų neatstatymą

V. Klyvienė laikosi nuomonės, kad Lietuva turėtų pagalvoti apie papildomus taupymus.

„Visai neseniai „Moody's“ agentūra nepagerino mūsų reitingo sakydama, kad fiskalinis deficitas išlieka santykinai didelis, o planai jį sumažinti iki 2,8 proc. atrodo pakankamai optimistiškai, nes iš esmės yra pagrįsti didesnio augimo scenarijumi, o ne konsoliduojančiomis priemonėmis. Tai irgi yra ženklas, kad valstybės finansų tvarumo klausimas yra kaip ir pakibęs. Šiandien euro zonos problemų kontekste tai yra kertinis dalykas“, - teigė ji.

Pasak ekonomistės, netgi esant tokiai įtemptai situacijai, jeigu Estija sumanytų pasiskolinti, jos rizika būtų pakankamai maža ir niekas nebijotų jai skolinti, nes viešieji finansai yra sutvarkyti.

„Taigi vietoj to, kad verktume ir dejuotume, galbūt dedame per mažai pastangų, kad demonstruotume savo pasiryžimą siekti fiskalinės drausmės. Reikėtų galvoti apie tai, kad padėtis finansų rinkose negerėja, finansų ministrė pareiškė, kad ekonomikos augimo prognozės kitiems metams gali būti mažesnės nei numatytos formuojant biudžetą, tai kodėl gi ne (nesiėmus papildomų taupymų – DELFI). Dar ne vėlu pagalvoti apie konkrečių priemonių įgyvendinimą, kurios galėtų duoti papildomų pajamų, pavyzdžiui, kad ir intensyvesnė kova su šešėline ekonomika. Yra pridalinta krūvos pažadų, įvertinus tai, kad padėtis tarptautinėse rinkose tik sudėtingėja, tai gal reikėtų persvarstyti ir juos, pavyzdžiui, pensijų atstatymą ir panašiai“, – komentavo V. Klyvienė.

TVF dalinai perima valstybės valdymą

Valdemaras Katkus
Ekonomistas ir finansų analitikas Valdemaras Katkus mano, kad pirmiausiai TVF nurodytų Lietuvai įsivesti papildomus mokesčius.

„TVF dalinai perima valstybės valdymą. O perėmimas vyksta tuo, kad gali pareikalauti įsivesti naujus papildomus mokesčius. TVF nuolat siūlo NT mokestį, dėl automobilių mokesčio nežinau, bet bet kuriuo atveju naujų mokesčių, manau, būtų reikalaujama. TVF, suteikdamas paskolą Latvijai, privertė įvesti NT mokestį. Aš įsivaizduoju, kad šį mokestį mokėtų visi gyventojai. (...) Tai būtų žiauru“, – DELFI sakė jis.

Ekonomistas pripažįsta nesąs tikras, ar reikės Lietuvai kreiptis į TVF, tai priklausys nuo to, kaip elgsis Graikija.

Jeigu graikai referendume pasakytų norintys išstoti iš euro zonos arba šioje šalyje vyktų pirmalaikiai rinkimai, rinkos užsivertų ir nebūtų, ką kita daryti.

„Tokia situacija gali susidaryti, jei graikai tikrai išeina iš euro zonos arba rengia išankstinius rinkimus, kurie sukelia labai daug neaiškumų ir dėl to brangtų skolinimas. (...) Vienas klausimas yra, kad iš viso neįmanoma pasiskolinti, o kitas klausimas, kokias viršutines palūkanas esame pasiruošę mokėti. Čia jau Vyriausybė turėtų skaičiuoti, ar tiems beveik 10 mlrd. Lt, kuriuos turime pasiskolinti, laikinai prisiimame didesnes palūkanas ar visam laikui įvedame naujus mokesčius“, – kalbėjo jis.

Tačiau jei graikai pasakytų, kad nori likti euro zonoje, Lietuva turėtų turėti galimybę pasiskolinti tarptautinėse rinkose.

„Jeigu Graikijoje referendumas būtų teigiamas (jie pasakytų norintys likti euro zonoje – DELFI), tada apie jokį TVF galvoti nereikia“, – mano V. Katkus.

Jo nuomone, dabar Lietuva neturėtų priiminėti jokių sprendimų, reikėtų laukti, kaip klostysis įvykiai Graikijoje.

Kitąmet Lietuvai reikia pasiskolinti 9,5 mlrd. Lt – 3 mlrd. Lt kitų metų deficitui dengti, o likusi suma - senoms skoloms refinansuoti.

TVF negailestingai reikalauja mažinti išlaidas

Antanas Buračas
Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros vedėjas prof. habil. dr. Antanas Buračas mano, kad tradiciniai TVF reikalavimai Lietuvai nekeltų didesnio pavojaus, nes šalis ir taip gyvena pakankamai drausmingai.

„Jeigu skolintis iš TVF, jis kelia dažniausiai kelia tam tikras politines sąlygas. Žinoma, sąlygas iškeltų, bet dabar pati Lietuva jų daugumą vykdo. Nežinau, kokių papildomų sąlygų reikėtų. Galbūt keltų sąlygas negrąžinti pensijų, mažinti visas valstybinių išlaidų eilutes. O valstybėje jautriausios yra išmokos pensininkams, studentams, neįgaliesiems, vaikus auginančioms motinoms. Čia TVF būna negailestingas ir gana dogmatiškai reikalauja, kad tos išmokos būtų kiek įmanoma mažinamos tam, kad bet kokia kaina būtų subalansuotas valstybės biudžetas“, – DELFI sakė jis.

Tačiau, pasak A. Buračo, TVF daro esminę klaidą liepdamas beatodairiškai karpyti išlaidas socialinėms reikmėms.

„TVF daro rimtą esminę klaidą, dėl kurios pasaulyje vyksta neramumai. TVF reikalauja griežto biudžeto balansavimo tam, kad atgautų paskolintus pinigus, jis negalvoja apie socialinių sukrėtimų pavojų, kurie baisiai brangiai kainuoja“, – komentavo akademikas.

Jo nuomone, Lietuva neišsisuktų ir be NT mokesčio įvedimo.

Akademikas atkreipia dėmesį, kad ėjimas skolintis iš TVF dalinai pakenktų šalies prestižui.

„Iš kitos pusės, kalba eina apie prestižą, jis šiek tiek nukentėtų dėl to, kad valstybė priversta skolintis“, – savo nuomonę išsakė jis.

Kita vertus, jei šalis skolintųsi iš TVF, tai vidaus rinkoje liktų kredito išteklių smulkiam ir vidutiniam verslui.

DELFI primena, kad spalio viduryje Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pripažino, jog Lietuvai gali tekti kreiptis į TVF. Jo nuomone, ši institucija paskolą Lietuvai suteiktų pakankamai geromis sąlygomis.

Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai vertina tokias perspektyvas.

„Santykiai su TVF visada yra kraštutinė neišvengiamybė tik toms šalims, kurios nesugeba pačios susitvarkyti. Anksčiau instrumentai buvo labai sudėtingi ir kuriami su didžiulėmis išankstinėmis sąlygomis. Netgi, pavyzdžiui, mums buvo siūloma apmokestinti pensijas“, - spalio pabaigoje kalbėjo ji.

2008 m. Lietuvos Vyriausybė nusprendė nesikreipti į TVF ir verčiau reikiamų pinigų pasiskolinti tarptautinėse rinkose, nors tai kainavo gerokai brangiau.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją