Socialinės padėties ataskaita – kasmet rengiama Europos Komisijos (EK) ataskaita, kurioje atidžiau nagrinėjamos ilgalaikės Europos Sąjungos (ES) socialinės tendencijos, siekiant pateikti naujų, patikimų ir išsamių socialinės padėties duomenų. Šiemet daugiausia dėmesio ataskaitoje skirta dviem esminiams viešosios politikos aspektams: būstui (taip pat nuosavybės statusui ir išlaidoms) ir galimiems ekonomikos nuosmukio padariniams.
Remiantis naujausio tyrimo duomenimis, europiečiai iš esmės yra patenkinti savo padėtimi, bet mažiau patenkinti savo šalies ekonomika, viešosiomis paslaugomis ir socialine politika. Atlikus ES socialiniam klimatui skirtą „Eurobarometro“ apklausą taip pat išryškėjo dideli šalių skirtumai – labiausiai savo padėtimi patenkinti Šiaurės valstybių ir Nyderlandų gyventojai. Šis tyrimas yra EK parengtos Socialinės padėties ataskaitos, kurioje nagrinėjamos Europos socialinės tendencijos, dalis.
Už užimtumo, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingas EK narys Vladimiras Špidla sakė: „Džiugu, kad nepaisydami sudėtingos ekonominės situacijos dauguma europiečių tebėra patenkinti gyvenimu, nors ir nerimauja dėl ateities. Paskelbtoje ataskaitoje dar kartą pabrėžiama, kad mūsų pastangos skatinti Europos ekonomikos augimą ir kurti naujas darbo vietas – labai svarbios, nes jomis užtikrinama ateities socialinė gerovė.“
Europiečiai nenukabino nosies
Remiantis „Eurobarometro“ apklausa, dauguma Europos gyventojų iš esmės patenkinti gyvenimu ir vidutiniškai jį vertina +3,2 taško (skalėje nuo -10 iki +10).Tačiau valstybių narių duomenys labai įvairūs: labiausiai patenkinti danai (+8,0), švedai, olandai ir suomiai – taip pat sąrašo viršuje. Mažiausiai patenkinti bulgarai (-1,9), po jų – vengrai, graikai ir rumunai.
Europiečiai iš esmės gana nepatenkinti viešosiomis paslaugomis ir tuo, kaip veikia jų valdžios įstaigos (-1,2 taško). Visose valstybėse, išskyrus Liuksemburgą ir Estiją, gyventojai mano, kad per pastaruosius penkerius metus padėtis suprastėjo ir toliau prastės.
Paklausti apie konkrečias viešosios politikos sritis europiečiai atsakė, kad yra iš esmės patenkinti sveikatos priežiūra (+1,3 taško). Labiausiai šia sritimi patenkinti Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo gyventojai, įvertinę ją daugiau nei +5 taškais. Mažiausiai – bulgarai, graikai ir rumunai (+3 taškai ar mažiau).
Labiausiai europiečiai nepatenkinti tuo, kaip jų šalyse sprendžiamos nelygybės ir skurdo problemos (-2 taškai). Tik Liuksemburgo ir Nyderlandų gyventojai šią sritį įvertino teigiamai. Prasčiausiai šią sritį įvertino latviai ir vengrai (-5 taškai ar mažiau).
Pasitenkinimo šaltinis
Remiantis naujausia Europos Komisijos rengiama metų Socialinės padėties ataskaita, dabar Europos gyventojai būstui išleidžia beveik 4 proc. didesnę pajamų dalį nei prieš dešimtmetį. Visoje ES labai padaugėjo įsiskolinimų, susijusių su hipotekos paskolomis.
Vidutiniškai europiečiai būstui išleidžia penktadalį disponuojamų pajamų. Vadinasi, jei vidutinis atlyginimas Lietuvoje „į rankas“ siekia 1 300 litų, tai būtų apie 260 litų viskam, kas susiję su butu – nuo nuomos, paskolos iki remonto ir šildymo. Nuoma ir hipotekos paskolos ES sudaro tik apie 30 proc. visų būsto išlaidų, o likę 70 proc. tenka remontui, priežiūrai ir šildymui. Dauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių narių gyventojų turi nuosavą privatizuotą būstą. Jų remonto, priežiūros ir šildymo išlaidos beveik siekia 90 proc. visų būsto išlaidų.
Ataskaitoje taip pat nagrinėjama būsto kokybė. Nustatyta, kad daugelis europiečių gyvena nekokybiškuose būstuose ir vis didesniam skaičiui mažas pajamas gaunančių gyventojų kyla su būstu susijusių sunkumų.
Kol kas per anksti vertinti visą socialinį krizės poveikį, tačiau ataskaitoje nagrinėjama, kokias išvadas galima padaryti, prisiminus ankstesnių ekonomikos nuosmukių patirtį. Ataskaitoje matyti, kad išlaidos socialinei politikai padėjo apsaugoti nuosmukio paveiktus gyventojus, tačiau skirtingos sąlygos ES valstybėse lemia nevienodą tikimybę, kad bedarbis galės gauti paramą.
Nesame tarp nelaimingiausių
Neseniai Lietuvoje buvo pristatytas ir dar vienas visas ES šalis apimantis „Eurobarometro“ tyrimas, kurio autoriai konstatuoja, kad nuotaikos didžiojoje ES dalyje pradeda keistis į gerąją pusę.
Tačiau daugelis europiečių laikosi nuomonės, kad krizės poveikis nedarbui dar nepasiekė aukščiausio lygio – daugiausia taip manančių žmonių Graikijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Airijoje, kurios ES turi daugiausia finansinių problemų.
Pagal šiuos duomenis, ir Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie yra patenkinti savo gyvenimu. Šiuo metu daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų – 56 proc. – tvirtina, kad yra laimingi, rezultatai tokie patys, kaip ir prieš prasidedant krizei. Žemiausiais pasitenkinimo rodiklis buvo pernai pavasarį, bet ir tuomet į šį klausimai teigiamai atsakė kas antras apklaustasis. Beje, apklausa Lietuvoje atliekama dar prieš prasidedant šildymo sezonui.
Tačiau vidutinis europietis gerokai laimingesnis už lietuvį. Trečius metus iš eilės į klausimą, ar jaučiasi patenkinti savo gyvenimu, teigiamai atsako 78 proc. europiečių.
Labiausiai ES savo gyvenimu nepatenkinti bulgarai, portugalai, rumunai, graikai ir vengrai. Ilgai šiame penketuke figūravusios Lietuvos jau nebeliko: mus išstūmė graikai arba portugalai. Labiausiai gyvenimu patenkinti Danijos, Liuksemburgo, Švedijos, Nyderlandų ir Suomijos gyventojai.
Kaip matome, duomenys, kaip ir žmonių nuotaikos, gerokai prieštaringi – visiškai suprantama, kad pasitenkinimas ir laimės pojūtis yra subjektyvūs dalykai.