„2011 m. nei vieno neišmokėto indėlio! Čia gyvena pinigai. i-MMM.eu (Europa)“, - skelbiama finansų piramidės reklamoje.
Dalyviams siūlomos 20 proc. mėnesinės palūkanos ir 25 proc. „naujametinis bonusas visiems indėliams“, žadama, jog investavę 1 tūkst. eurų (3,45 tūkst. Lt) po mėnesio atgaus 1,5 tūkst. eurų (5,18 tūkst. Lt), o pensininkams ir neįgaliesiems žadama dar didesnė suma – 1,625 tūkst. eurų (5,61 tūkst. Lt).
Tačiau Lietuvoje kol kas ikiteisminiai tyrimai nepradėti, Lietuvos bankas tęsia bendradarbiavimą su Tarptautine vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO) bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. ESMA), o Vokietijos finansų rinkų priežiūros institucijai, kur veikia pagrindinis „MMM 2011" tinklalapis, bankas pateikė prašymą inicijuoti tyrimą, tačiau kol kas daugiau informacijos apie „MMM 2011" veiklos tyrimą neskelbiama.
„Neįmanoma nuolat atkartoti 20 proc. mėnesinį uždarbį ilgą laiką, - sako privataus kapitalo ir investicinės bankininkystės grupė „Zabolis Partners“ investicijų valdytojas ir partneris Sigitas Petraitis. - Išlaikyti tokią investicinę schemą, struktūrą, kuri nuolat uždirbtų tokias palūkanas ir dar mažmeninėje rinkoje, nekvalifikuotiems investuotojams tai yra neįmanoma.“
Pasak jo, galima labai paprastai apibūdinti pagundą investuoti į tokias sistemas - godumu siekiama užgožti sveiką protą.
„Reikia nepamiršti žodžių tikėtina grąža. Žmonės sako, taip, aš sutinku rizikuoti, tik duokite man grąžą, bet rizika ir reiškia, kad rizikuojate negauti tos grąžos arba iš viso prarasti pinigus, turėti nuostolį. Už tikimybę gauti didesnę grąžą priimama didesnė tikimybė netekti pinigų – toks yra santykis“, - paaiškina jis.
Dabar bankai už indėlius siūlo kelių procentų metines palūkanas už indėlius, kiek didesnės palūkanos siūlomos už obligacijas, tačiau kartu yra ir mažesnės garantijos uždirbti ar net atgauti lėšas, kaip buvo „Snoro“ bankroto atveju.
Tuo metu Latvijoje finansinė piramidė MMM norėjo legalizuotis - Latvijos įmonių registras gavo užklausą steigti naują bendrovę – MMM 2011 KLUBS, kurios tikslas yra užtikrinti finansų piramidės populiarinimą, skelbė DELFI.lv. Tačiau atsakingos institucijos atsisakė registruoti įmonę.
DELFI rašė, kad Lietuvos bankas, nuo šių metų perėmęs finansų rinką prižiūrėjusios Vertybinių popierių komisijos veiklą, nėra suteikęs licencijos „MMM-2011” teikti finansines paslaugas Lietuvoje.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras yra skelbęs, jog sistemą reklamuojančios svetainės lietuvių kalba turinys yra informacinis ir jos atidarymas negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika, tačiau susidomėjusieji yra nukreipiami į Jungtinėje Karalystėje registruotą kitą tinklalapį www.sergej-mavrodi.com.
Esą dėl to negalima teigti, jog Lietuvoje vykdoma nusikalstama veika ir Lietuvoje nėra atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl „MMM-2011“. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra atsisakęs pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „MMM-2011” veiklos.
S. Mavrodis Rusijoje už finansines machinacijas kalėjo beveik šešerius metus ir yra vienas iš 1994 m. žlugusios finansų piramidės MMM įkūrėjų.
Įvairiais duomenimis, MMM organizuotoje vadinamojoje Ponzi piramidėje dalyvavo nuo 5 iki 40 mln. žmonių, tačiau daugelis neprisipažino. Žmonių nuostoliai sudaro apie 10 mlrd. JAV dolerių (pagal dabartinį kursą apie 25 mlrd. Lt).
