„Lietuvoje apskritai lūkesčiai formuojasi žiūrint į praeitį, žmonės būsimus įvykius dažniausiai modeliuoja žvalgydamiesi per petį į tai, kas buvo praeityje, tai sukuria tam tikrą inerciją, todėl netgi tada, kai kažkas pradeda keistis į gerą pusę, labai didelė dalis žmonių galvoja, kad kitais metais bus dar blogiau. Svarbu, kad žmonės konkrečioje įmonėje pajustų atlyginimų kilimą, tada ta inercija po truputį pradės garuoti ir žmonės pradeda šviesiau vertinti tai, kas bus ateityje. Manau, kad ir lūkesčių požiūriu kiti metai bus šviesesni“, – DELFI apie žmonių nuotaikas sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jo nuomone, kitąmet pradėsiantį atsigauti vidaus vartojimą lems ne tiek realus pagerėjimas, kiek pasikeitusios gyventojų nuotaikos.
„Ko gero, svarbesnė gali būti netgi ir netiesioginė įtaka, kai žmonės, gaudami 10 Lt arba 50 Lt didesnį atlyginimą ima vartoti 100 Lt daugiau, nes jie suvokia, kad blogiau jau nebebus, gali būti tik geriau“, – sakė ekonomistas.
Anot G. Nausėdos, nebūtinai visi pasimokė iš buvusios krizės, tačiau privatus verslas savo išvadas tikrai pasidarė.
„Jeigu kalbėtume apie mūsų verslą, manau, kad pamokos buvo išmoktos: labai smarkiai apsikarpyta, galbūt kai kuriais atvejais apsikarpymas buvo pernelyg skausmingas, tačiau jis buvo būtinas. Su tokiu treniruotu kūnu yra gerokai lengviau įžengti į naują augimo stadiją, kuri prasidėjo jau 2010 m. Tačiau mes nelabai ką pajutome, nes atsigavimas daugiausiai buvo susijęs su eksporto sektoriumi, kuris toli gražu dar nėra visa mūsų ekonomika“, – kalbėjo jis.
Nors laukiama palyginti nedidelio 3,5 proc. ekonomikos augimo, tačiau pripažįstama, kad pagerėjimą aiškiau pajus ne tik verslas, bet ir žmonės.
„Dažniausiai būna taip, kad pradinio atsigavimo laikotarpiu verslo atgijimas pirmiausiai nueina į didesnį įmonių pelningumą, kai kuriais atvejais, į didesnius dividendus, padidėjusias investicijas. Su samdomais darbuotojais atsigavimo vaisiais pradedama dalintis šiek tiek vėliau, kai jau neįmanoma nesidalinti, nes rinkoje pradeda trūkti darbo jėgos, darbuotojai pradeda kelti sparnus.
Kai kada toks laikotarpis užtrunka gana ilgai, bet atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje jau net šiandien kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, nors nedarbo lygis dar yra labai didelis, šįkart nemanau, kad teks labai ilgai laukti atlyginimų kilimo, kuris iš pradžių bus kai kuriose kategorijose ir sektoriuose. Nežinau, ar visuotinis atlyginimų kilimas bus 2011 m., bet kai kurie atlyginimai kai kuriems darbuotojams tikrai didės“, – prognozavo ekonomistas.
Kitąmet taip pat laukiama, kad kiek mažės nedarbas, bus išduodama daugiau būsto paskolų.
Banko „DnB Nord“ vyriausiasis ekonomistas Rimantas Rudzkis mano, kad teigiama krizė pasekmė – lietuvių sugrįžimas į realybę ir išsivadavimas iš nepagrįsto optimizmo.
„Pirmiausiai, aš manau, kad krizė prablaivino lietuvius ir parodė tikrą Lietuvos vietą pasaulio ekonomikoje, kad mums dar reikia sunkiai dirbti, jei norime patekti į priešakinių šalių būrį. Dabar turbūt racionaliau vertiname situaciją. Prieš krizę tikrai buvo nepagrįsto optimizmo, kad Lietuvos augimas bus savaime spartus neribotai ilgą laiką nededant pastangų, nesirūpinant Lietuvos ūkio konkurencingumu, sąnaudų mažinimu, inovacijų diegimu, naujų rinkų paieška.
Buvo iliuzinis įsitikinimas, kad mes esame ant tokios magistralės, kuri kaip kokia upės tėkmė išneš į geresnį gyvenimą. Prisiminkime, kaip visi mielai didino švenčių kiekį, ėmė didžiausias paskolas galvodami, kad kiekvienais metais augs tiek būsto kainos, tiek atlyginimai“, – DELFI sakė jis.
Išbrido greičiau nei galima buvo galvoti
Kalbėdamas apie geruosius krizės aspektus ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad didžiulis ekonomikos nuosmukis parodė, koks gyvybingas yra Lietuvos verslas.
„Juk mes gavome tikrai stiprų ir staigų smūgį ne tik dėl to, kad užsidarė aplinkinės rinkos, bet ir dėl to, kad staiga buvo nutrauktas paskolų srautas. Taigi susitraukė užsienio rinkos, vidaus rinka pradėjo merdėti, o pinigų pradėjo trūkti net ne investicijoms, bet jau apyvartinėms lėšoms. Esant tokioms sąlygoms tikrai galima buvo galvoti, kad bankrotų skaičius bus didesnis ir daugiau įmonių numirs. Bet Lietuvos verslas dar kartą parodė, kad jame dirba labai energingi žmonės, randantys išeitį iš sunkių padėčių, kai reikia, sugebantys parodyti ir išmonę, ir energiją“, – kalbėjo R. Rudzkis.
Todėl, jo nuomone, Lietuva su dalimi problemų susitvarkė gerokai greičiau nei būtų galima prognozuoti žinant nuosmukio dydį ir pasikeitusią situaciją.
„Tai nereiškia, kad mūsų vėl laukia rožinis kelias. Lietuva turi tikrai daug problemų ir vienas verslas be valstybės ryžtingo kišimosi pertvarkant verslo aplinką jų neišspręs“, – priminė ekonomistas.
Dirbantieji psichologiškai pasijaus geriau
Paklaustas apie ateinančius metus, jis sakė manantis, kad kitąmet tiek verslo, tiek žmonių gyvenimas bus lengvesnis: verslo aplinka pagerės dėl padidėjusio kreditavimo, augant ekonomikai kai kurie darbdaviai didins atlyginimus, įdarbins naujus žmones.
Kartu su gerėjančia verslo situacija turėtų atsigauti ir vidaus vartojimas, nes daugės dėl savo ateities tvirčiau besijaučiančių žmonių.
„Esant tokiam didžiuliam nedarbui, žmonės labai sumažino vartojimą, buvo padidėjęs taupymas. Tai yra labai žmogiška, nes kai dirbantis žmogus nėra tikras dėl savo darbo vietos, jis nejučiomis pradeda daugiau taupyti ir mažiau vartoti – ruošia atsargas galimai netekčiai. Šiuo metu matyti, kad situacija keičiasi bent jau tam tikruose sektoriuose, darbdaviai vieningai skundžiasi, kad yra profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų, kurių sunku rasti. Atitinkamai šiai grupei priklausantys dirbantieji tai jaučia, jie jaučia, kad vėl tapo paklausūs, virš jų nebekabo Damoklo kardas. Tada žmogus psichologiškai pralaisvėja ir vėl pradeda didinti vartojimą. Ateinančiais metais aš to ir laukiu“, – teigė jis.
Ekonomistas taip pat viliasi, kad nepaisant to, jog kiti metai bus rinkiminiai, galima tikėtis progreso gerinant verslo aplinką.
DELFI primena, kad 2009 m. Lietuvos ekonomikos smukimas buvo tarp didžiausių ES ir sudarė 14,8 proc., šiemet Finansų ministerija prognozuoja, kad bus 1,6 proc. augimas, o kitąmet – 2,8 proc.
