„Danske“ banko vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė mano, kad PVM didinimas – mažesnė blogybė nei kitų mokesčių kėlimas, tačiau pati siūlytų verčiau peržiūrėti išlaidas ir nedidinti mokesčių.
„Savaime suprantama, tas sprendimas toli gražu nėra malonus. Turint galvoje, kad kaip tik dabar prognozuojame vidaus rinkos sulėtėjimą, kuris vyks dėl natūralių priežasčių: atlyginimai visai nustojo augti, artimiausiu metu nedarbo lygis mažės lėčiau. Vidaus rinka ir taip patiria spaudimą, savaime suprantama, kad PVM padidinimas iškart 2 proc. punktais, švelniai tariant, nepagerintų jos situacijos. Tačiau žvelgiant iš biudžeto pozicijos, aplinkybės yra labai sudėtingos, kadangi galimybės pasiskolinti tarptautinėje finansų rinkoje ryškiai pablogėjo, mes tai jau matome“, – DELFI komentavo G. Nausėda.
Anot jo, šiuo metu sunkiai sekasi pasiskolinti net tokioms valstybėms kaip Vokietija, naujausias pavyzdys – Vokietijos euroobligacijų aukcione nebuvo surinkta reikiama suma, išplatinta buvo vos pusė planuotų obligacijų.
„Ką tuomet kalbėti apie kur kas didesne rizika pasižyminčias valstybes, tarp kurių yra ir Lietuva. Atsižvelgiant į „Snoro“ situaciją ir papildomą dėl jo poreikį skolintis, aišku tik viena – mums reikės rasti kuo daugiau lėšų iš savo vidinių rezervų ir stengtis kiek galima mažiau skolintis. Šis svarstymas yra ne iš gero gyvenimo, tai – vienas iš būdų gauti papildomų pajamų. Šiuo atveju faktas, kad bus pakankamai skaudžių makroekonominių nuostolių nesulaiko nuo šio sprendimo svarstymo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo nuomone, Lietuva neturi daug alternatyvų.
„Patį sprendimą tenka svarstyti labai netinkamu metu, jeigu vidaus rinka karšta ir kylanti, būtų vienas aspektas, dabar kai ji ir taip krenta, svarstyti priemonę, kuri akivaizdžiai turės neigiamos įtakos tolesnei plėtrai, yra žiauriai nemalonu, bet alternatyvų – ne per daugiausia. Matyt, visi sutiktų su tuo, kad PVM yra vienas iš geriausiai administruojamų mokesčių, jo tarifo padidinimas duotų tam tikrą pliusą, nors visada iš liberaliosios stovyklos būtų ekonomistų, kurie tvirtintų, kad mokesčių didinimas mažina bendrąjį biudžeto įplaukų srautą. Aš manyčiau, kad papildomų įplaukų iš PVM padidinimo galima tikėtis“, – sakė G. Nausėda.
Pašnekovo nuomone, iš valdžios sektoriaus išlaidų mažinimo ne ką galima išspausti, nes ir taip padaryta karpymų.
„Tie apsikarpymai yra nugremžtas kaulas, jeigu kalbėtume apie socialines išmokas, biudžetinio sektoriaus tarnautojų atlyginimus. Manyčiau, kad rezervai čia nedideli. Žinoma, yra sunkiau pagaunamų rezervų, pavyzdžiui, šešėlinė ekonomika, viešieji pirkimai. Apie tai kalbame seniai, o rezultatai yra sunkiai identifikuojami“, – savo nuomonę išsakė ekonomistas.
Jo įsitikimu, kreipimasis paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) taip pat negarantuoja, kad šis nepareikalaus mokesčių didinimo.
„Nereikia priešpastatyti mūsų vidinių priemonių mažinant biudžeto deficitą ir TVF. Kaip žinote, TVF keltų tam tikrus reikalavimus, kad atgautų savo paskolą ir Lietuvos viešieji finansai būtų stabilizuoti. Kaip žinote, fondo reikalavimai yra susiję su mokesčių didinimu. Dabar iš anksto yra sunku pasakyti jų poziciją dėl PVM, bet dėl nekilnojamojo turto mokesčių jų nuomonė žinoma ir nekinta kelerius metus“, – sakė G. Nausėda.
Ekonomistas pripažįsta, kad jeigu būtų apsispręsta PVM didinti iki 23 proc., Lietuvoje jis būtų vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Artėjant rinkimams dėl PVM sutartų greičiau
„Dabartinė padėtis yra tokia, kad lyg ir nėra išeities, o PVM pakėlimą galima įgyvendinti pakankamai greitai ir tai yra mažiau žalinga ekonomikai nei darbo jėgos sąnaudų apmokestinimo ar pelno mokesčio didinimas. Šiuo atveju tai yra mažesnė blogybė, nes didinant su darbo jėga susijusius mokesčius būtų pablogintas mūsų konkurencingumas, o eksportas ir toliau išlieka esmine varomąja ekonomikos jėga, o jo perspektyvos yra nelabai kokios“, – DELFI sakė ji.
Tačiau PVM didėjimas turės neigiamą įtaką vartojimui, todėl labiau palaikytų išlaidų mažinimą.
„Žiūrint į ateitį, kai eksportas lėtės, tai reiškia, kad (padidinus PVM su dėl to sulėtėjus vartojimui – DELFI) matysime lėtesnį ekonomikos augimą. Esant tokioms sudėtingoms sąlygoms aš balsuočiau už išlaidų mažinimą, o ne mokesčių didinimą. Tačiau įvertinus artėjančių rinkimų veiksnį, vargu, ar galima tikėtis, kad kas nors drįs mažinti valstybės išlaidas“, – teigė V. Klyvienė.
Jos nuomone, reikėtų atidžiai peržiūrėti valstybės investicijas, susidėlioti aiškius prioritetus, tačiau atsižvelgiant į artėjančius rinkimus greičiau būtų sutarti dėl PVM didinimo.
„Su investicijomis būtų sudėtinga. Įsivaizduoju, kad tai sukeltų nepaliaujamas politikų diskusijas. Kai kalbame apie greitą arba gaisrų gesinimo sprendimą, kuris akivaizdžiai mums šiandien gresia, manau, kad dėl PVM didinimo politikų konsensusą galima greičiau pasiekti nei dėl investicijų programos peržiūros“, – pripažino ekonomistė.
Šiuo metu PVM Lietuvoje yra 21 proc. Dabartinė Vyriausybė jį didino dusyk. Pirmą kartą PVM nuo 18 proc. iki 19 proc. buvo kilstelėtas nuo 2009 m. pradžios. Antrą kartą iki 21 proc. jis pakeltas tų pačių metų rugsėjį.
