„Aš galvoju, kad darbo jėgos trūkumas pasijaus greičiau nei manome. Dabar mes galvojame, kad dvejus metus darbo nebus, aš manau, kad viskas kinta daug greičiau ir, kaip ir minėjau, dalis žmonių nelabai nori dirbti. Dabar jie registruojasi Darbo biržoje, dirba neoficialiai, bet, iš tikrųjų, jie to darbo ne taip intensyviai ir ieško, dėl to, kad jiems moka „vokelius“, jie nenori mokėti mokesčių, nori papildomai pasiimti bedarbio pašalpą“, – trečiadienį po ekonomikos apžvalgos pristatymo tradiciniuose Britanijos prekybos rūmų pusryčiuose žurnalistams sakė G. Nausėda.

Jo nuomone, artimiausiais metais nedarbas yra tiesiog pasmerktas mažėti tiek dėl ekonomikos atsigavimo, tiek dėl aktyvios emigracijos.

Kartu su mažėjančiu nedarbu turėtų didėti ir atlyginimai. Šiemet prognozuojama, kad atlyginimai augs sparčiau nei infliacija.

Jau anksčiau SEB banko ekonomistai atkreipė dėmesį, kad verslas prisimena per krizę primirštą galvų ir darbo rankų medžioklę.

Po kelerių metų, kai nedarbo lygis bus mažesnis nei 10 proc., turėtų sušvelnėti ir lietuvių nuomonė dėl imigracijos iš kitų šalių.

„Aš manau, kad po dvejų trejų metų politinė ir psichologinė aplinka pasikeis, nedarbo lygis bus sumažėjęs, vėl kaip ir 2006-2007 m. susidursime su totaliu darbo jėgos trūkumu. Tada tie sprendimai (dėl imigracijos politikos – DELFI) bus lengviau priimami ir lengviau taikoma draugiškesnė imigracijos politika“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo nuomone, nors ir dabar trūksta kai kurių specialybių darbuotojų, tačiau gyventojai aktyvesnės imigracijos nesuprastų.

Gitanas Nausėda
„Manau, kad socialinėmis arba tautinėmis priežastimis grįstas atsargumas išliks ir po trejų, ir po penkerių, ir po dešimties metų. Tačiau dabar jis yra sustiprintas natūralia žmonių laikysena, kad mano giminaičiai negali rasti darbo ir emigruoja, o mes dabar kviečiamės šimtus tūkstančių žmonių iš Baltarusijos, Ukrainos ar dar iš kažkur kitur. Iš tikrųjų nėra taip lengva žmonėms paaiškinti, kad galbūt kviečiami ne tų specialybių žmonės, ar ne tų kvalifikacijų. Bendras tokio sprendimo netoleravimas būtų didžiulis“, – sakė G. Nausėda.

Kita vertus, jis mano, kad لgyvendinant imigracijos politiką reikia būti atsargiems.

„Įžvelgiu rizikų dėl nacionalinio identiteto, šalies gyventojų sudėties, socialinių dalykų, kultūrinių skirtumų“, – kalbėjo ekonomistas.

Šiuo metu Lietuvoje imigracijos politika yra viena griežčiausių Europos Sąjungoje.

DELFI primena, kad, Statistikos departamento duomenimis, pernai nedarbo lygis buvos 17,8 proc. Šiemet Finansų ministerija prognozuoja, kad nedarbo lygis sudarys 14,9 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas po mokesčių Lietuvoje buvo 1613 Lt.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)