„Finansų rinkos visiškai nereaguoja į rinkimus Lietuvoje. Joms visiškai nusispjauti, ką žada politikai. Rinkos žaidėjai neskaito programų. Antra, jie mano, kad tie pažadai, kurie dabar yra teikiami, iš tiesų nebus įgyvendinami arba bus įgyvendinami kitokiu tempu“, - pastebėjo ekonomistas.
G. Nausėda dar kartą pabrėžė, kad makroekonomikos rodikliai neleidžia gadintis nuotaikos dėl galimos krizės. „Tačiau kalbu apie dabartį, o ne ateitį. Tereiktų vien Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir aš taip nebekalbėčiau, - pridėjo specialistas. - Tačiau tai nereiškia, kad mūsų ekonomika yra labai sveika. Nežinau, ar prieš rinkimus girdimi politikų pažadai yra vaistai, o ne nuodai“.
Kalbėdamas konferencijos dalyviams SEB banko atstovas pasidžiaugė Lietuvos verslininkų pasiekimais eksporte: „Lietuvos eksportuotojai išdarinėja stebuklingus dalykus, kai sugeba per metus eksportą padidinti 20 proc. esant daugelio rinkų smukimui“.
G. Nausėda svarstė, kad eksporto augimus pasiekti įmonėms pavyksta griežtai ribojant sąnaudas, taupant, investuojant į technologijas ir ieškant naujų rinkų, kai senosios tampa nebeperspektyvios.
Tačiau kartu ekonomistą neramina sustojęs Lietuvos investicijų procesas: „Tai rodo, kad verslininkai vis dėlto niūriai žiūri į perspektyvą. Nors kartais pastebimas toks nesutapimas: pagal apklausas, verslininkai tikisi, kad eksporto galimybės didės, bet jų lūkesčiai yra pesimistiški“.
Konferencijos pranešėjas įspėjo, kad silpnos investicijos grasina sulaukti blogos ekonominės situacijos: dėl investicijų stygiaus ateityje galima prarasti konkurencingumo pranašumą.
„Investicijų sustojimas parodo, kad verslininkus esantis gamybų mastas tenkina, pelnas tenkina ir jie nėra suinteresuoti investuoti į plėtrą“, - komentavo G. Nausėda.
