„Neretai pas mus problema yra susiaurinama iki to, kad štai – Lietuvoje darbo našumas fizine to žodžio prasme, t.y. kiek žmogus per valandą ten sukala spintų, kėdžių ar dar kažko tai, nusileidžia Vakarų Europos šalims, sakykime, 2-3 kartus. Iš to daroma išvada, kad, sakykim, ir atlyginimai pas mus turėtų skirtis ne 5-7, o 2-3 kartus. Atseit Lietuvos verslininkai išnaudoja žmones. Tačiau yra kita reikalo pusė – juk mes gyvename prekiniame-piniginiame ūkyje, t.y. rinkos ekonomikoje, kur įmonių gebėjimas mokėti atlyginimus priklauso ne tik nuo fizinio našumo, bet ir nuo gebėjimo kurti pridėtinę vertę. Štai šiame procese mes labai daug prarandame iš tikrųjų dėl savo prekių ženklų nežinomumo, dėl nemokėjimo parduoti savo produktą tarptautinėje rinkoje. Tą rodo ir apklausos, ir įvairūs konkurencingumo tyrimai“, – sakė G. Nausėda.

SEB banko prezidento patarėjo teigimu, mažą darbo užmokestį šalyje pirmiausiai lemia Lietuvos įmonių nesugebėjimas susikurti stiprių prekės ženklų: „Viena iš didžiausių Lietuvos įmonių bėdų yra problemos parduodant, arba nepakankamai aktyvi rinkodaros politika, negebėjimas užsikabinti, susikurti prekės ženklo. (...) Tada mes, tartum, visai neblogai kalame tas kėdes ar spintas, audžiame audeklus, siuvame drabužius, bet mes juos parduodame pusvelčiui Vakarų Europos prekybos tinklams, kurie turi tikrai garsius vardus. Jie nuperka šitą prekę labai pigiai, o parduoda mažmeninėje rinkoje ganėtinai brangiai, tokiu būdu nusinešdami ir tą antkainį, kuris potencialiai galėjo būti mūsų. Potencialiai galėjo būti ir mūsų verslininkų pajamomis, ir tuo pačiu samdomų darbuotojų pajamomis. Štai kur yra didžiausia problema.“

Visgi pavienų sėkmės atvejų Lietuvoje esama, teigia G. Nausėda ir priduria, kad plačiai žinomoms lietuviškoms bendrovėms susikurti ir užauginti savo vardą dar trūksta laiko.

„Kai kurioms įmonėms visgi pavyksta tai padaryti, yra vienetiniai atvejai, yra ir buvusių gražių mėginimų, pavyzdžiui, „Utenos trikotažo“ mėginimas susikurti jaunatviškos linijos prekės ženklą, kiek žinau, nepasiteisinęs ir nedavęs rezultato. Galbūt vieną kitą kartą nepasisekus darbdaviai tiesiog numoja ranka ir nusprendžia, kad čia nieko pasiekti negalima ir nebeverta į tai investuoti pinigų. Ar tai susiję su lietuvišku mentalitetu? Mes tiesiog esame gabūs, darbštūs, dirbame savo darbą, bet manome, kad prekiauti turi kažkas kitas, mes neturime tam gyslelės? Na, aš nelabai tikiu tokiomis teorijomis, tiesiog galbūt tam reikia ir laiko. Tie prekių ženklai, apie kuriuos šiandien kiekvienas vaikas žino, turiu galvoje labai garsūs pasaulyje vardai – kai kurie iš jų formavosi ilgus dešimtmečius. Mes neturėjome tų dešimtmečių. Galbūt tokie stiprūs prekių ženklai, jau lietuviški prekių ženklai ir atsiras po 10-20 metų“, – sakė G. Nausėda.

Visą laidos įrašą galite išklausyti paspaudę šią nuorodą.