Kaip teigia vienas iš bankininkystės ekspertų, pageidavęs išlikti anonimu, per savaitę graikai iš šalies bankų sistemos atsiėmė 5 mlrd. eurų (17,56 mlrd. Lt), o tai sudaro 3 proc. visų depozitų.
Noras iš bankų atsiimti pinigus išaugo po spalio 31 dienos, kai šalies ministras pirmininkas Georgios Papandreou nusprendė surengti referendumą dėl šalies ekonomijos gelbėjimo plano priėmimo, kurį siūlė Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas. Po savaitę trukusių derybų ir grasinimų, kurias atvirai reiškė Europos Sąjungos atstovai, Graikija galiausiai atsisakė referendumo idėjos, tačiau ši iniciatyva šaliai vis tiek kainavo gana brangiai.
„Per dvi dienas iš bankų sistemos buvo išimta tiek pinigų, jog inkasatoriai paprasčiausiai nebespėjo grynaisiais pinigais aprūpinti bankų filialų, nes anksčiau tokios grynųjų pinigų paklausos tikrai nebuvo“, - sakė bankininkas.
Susiklosčiusios situacijos delikatumas paskatino Graikijos centrinio banko vadovą reikalauti kuo greičiau sudaryti naują Graikijos vyriausybę, argumentuojant, jog Graikijos narystė euro zonoje pastatyta ant kortos.
Politinis nestabilumas grasina šalies ekonomikai ir politinei sistemai. Graikai baiminasi bankų griūties ir indėlių nuvertėjimo – taip atsitiktų šaliai pasitraukus iš euro zonos ir grįžus prie nacionalinės, silpnesnės valiutos.
„Žmonės atsiima 600-700 tūkst. eurų (2,071 mln.-2,416 mln. Lt) indėlius. Tai nesuvokiama protu. Bankų sistemai suduotas stiprus smūgis“, - pareiškė bankininkas.
Anonimu pageidavusio išlikti bankininko bankas klientus nuo indėlių atsiėmimo bando atkalbėti siūlydamas 7 proc. paskatinamąsias išmokas.
