Anksčiau tarptautinių kreditorių "trejetas" - Europos Sąjunga (ES), Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - jau pažadėjo skirti 240 mlrd. eurų paskolą Graikijos ekonomikai paremti. Iki šiol šalis jau gavo 150 mlrd. eurų iš šios žadėtos sumos.
Pagrindinis paramos programos tikslas - padėti Graikijai pasiekti tą lygį, kai valstybė galėtų savarankiškai skolintis pinigus skolų rinkoje. Savo ruožtu, Atėnai prašo kreditorių daugiau laiko, tikėdamiesi, kad laipsniškai vykdomos permainos šalyje susilpnins spaudimą silpstančiai ekonomikai.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde tvirtina, kad Graikija turi siekti įgyvendinti 120 proc. BVP skolos rodiklį iki 2020 metų. Tačiau grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jean-Claude Junckeras mano, kad šį terminą galima būtų nukelti iki 2022 metų.
Prireiks dar 32,6 mlrd. eurų paramos
Norint pasiekti planinių biudžeto deficito mažinimo rodiklių, Graikijai 2013-2016 metais prireiks dar 32,6 mlrd. eurų, informuoja "Bloomberg".
Per euro zonos šalių finansų ministrų susitikimą, prasidėjusį lapkričio 12 dieną Briuselyje, ministrai sutiko Graikijai skirti papildomus dvejus metus šalies ekonomikai reformuoti. Taigi terminas, iki kurio Atėnai turi įvykdyti savo planinius biudžeto rodiklius mainais į antikrizinį paketą, nukeliamas nuo 2014 iki 2016 metų.
Kaip jau anksčiau skelbė Tarptautinių kreditorių "trejetas" - Europos Sąjunga (ES), Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - jeigu Graikijai planinių biudžeto rodiklių vykdymo terminas bus nukeltas, šaliai prireiks papildomos 32,6 mlrd. eurų paramos: 15 mlrd. eurų 2013-2014 metais ir dar 17,6 mlrd. eurų - 2015-2016 metais.
Susitikimo pradžioje euro grupės nariai pasisakė už klausimo dėl papildomos 32,6 mlrd. eurų paramos skyrimo Graikijai atidėjimą. Nes, pavyzdžiui, Vokietijoje sprendimas dėl paramos suteikimo negali būti priimtas nedelsiant - jam turi pritarti parlamentas. Kitas euro grupės posėdis numatytas lapkričio 20 dieną.
Tuo tarpu Graikijos premjeras Antonis Samaras ne kartą įrodinėjo, kad šalis bus sugniuždyta, jeigu iki lapkričio 16 dienos negaus finansinės paramos, ir ragino priimti sprendimą kiek įmanoma greičiau.
Graikija - viena iš šalių, kuri labiausiai nukentėjo dėl pasaulinės finansinės krizės padarinių. Kas ketvirtas šalies gyventojas negali susirasti darbo, valstybės skola siekia 175 proc. BVP.
