„Vartotojai yra labai susirūpinę. Ypatingai po „Vilniaus vandenų“ paskutinio sprendimo, nes kai kuriuose bankuose žmonės taip ir liko nesumokėję abonentinio mokesčio, nes nebuvo sudarytos sąlygos fiziškai įvesti šį mokestį panaudojant esamą sistemą“, – DELFI sakė Z. Čeponytė.

Ji tokioje praktikoje įžvelgia bankų norą daugiau uždirbti iš atskirų įmokų.

„Į tai mes žiūrime labai blogai. Šiuo atveju bankai siekia pelno, nes jiems yra geriau, kad vartotojas mokėtų už kiekvieną poziciją atskirai. Žinome, kad komisiniai mokesčiai bankų pelne sudaro nemažą dalį“, – kalbėjo Z. Čeponytė.

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tvirtina, kad pačios įmonės nusprendžia pasitraukti iš atsiskaitymo knygelių.

Zita Čeponytė
„Pačios paslaugas teikiančios bendrovės atsisako tarpininkų paslaugų, tai yra ne bankų iniciatyva. Tikrai pakeitimų niekas nedarė, kad būtų atsiskaitoma atskirais mokėjimais. Didžiosios kompanijos investuoja į tiesioginio debeto sistemas, kur klientai pavedimus gali padaryti nemokamai“, - tvirtino jis.

Tačiau su tuo sutinka ne visos įmonės. „Vilniaus vandenų“ atstovė spaudai Eglė Rimkutė DELFI sakė, kad įmonė pati nerodo iniciatyvos išeiti iš elektroninės atsiskaitymo knygutės.

„Mums priimtini visi atsiskaitymo už paslaugas būdai, kurie yra patogūs mūsų klientams. „Vilniaus vandenys“ priimtina atsiskaitymo tvarka pagal atsiskaitymo knygeles, nes tai patogu vartotojams. Su visais bankais, išskyrus „Swedbank“, pavyko susitarti, kad bus galima atsiskaityti pagal atsiskaitymo knygeles“ – teigė ji.

Daug sumaišties gyventojams sukėlė nuo rugsėjo pasikeitusi „Vilniaus vandenų“ teikiamų paslaugų kaina, kai šalia suvartoto vandens kainos atsirado ir fiksuotas abonentinis mokestis. Kone kiekviename banke imta taikyti skirtinga tvarka mokant internetu.

Pavyzdžiui, SEB banke internetu galima atsiskaityti ir pagal atsiskaitymo knygutę, ir pagal įmokos kodą. Tuo metu „Swedbank“ tik pagal įmokos kodą. Tačiau šio banko padalinyje galima atsiskaityti su knygute, o SEB banke negalima.

Bendrovė „Lietuvos dujos“ yra viena iš tų, už kurios paslaugas nuo 2006 m. negalima atsiskaityti pagal vieningą knygutę.

Šios įmonės Tiekimo skyriaus viršininkas Virgilijus Budrevičius DELFI sakė, kad šį pasitraukimą lėmė lėmė keletas priežasčių.

„Kiek pamenu, tada buvo sukilę bankai, kad pagal bendrą atsiskaitymo knygelę nebepriiminės įmokų, nes ta knygelė neva neatitinka kažkokio banko įstatymų. Kita priežastis buvo tai, kad už dalyvavimą toje knygelėje mes mokėjome tuometiniams Vakarų skirstomiesiems tinklams, už pinigų paskirstymą mokėdavome ir Statistikos departamentui. Be to, skirtinguose miestuose būdavo skirtingi įmokų surinkimo būdai. Taigi mes nusprendėme daryti savo knygelę. Išėjus iš popierinės knygelės, turėjome išeiti ir iš elektroninės versijos“, – aiškino jis.

Reikia įstatymo

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas praėjusią savaitę Seime svarstė, kad galima būtų priimti atskirą įstatymą, numatantį prievolę turėti vieningą atsiskaitymo knygutę už paslaugas.

„Gal galima būtų pagalvoti apie įstatyminį reguliavimą, nes Vokietijoje yra išlikusi viena knygutė, tačiau tai išeina iš mano kompetencijos ribų“, – sakė jis.

Jeigu Seimas priims Finansų rinkų priežiūros įstatymą, tuomet vartotojų santykius su bankais prižiūrės Lietuvos bankas, dabar tuo rūpinasi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Ji DELFI informavo gyventojų skundų šiuo klausimu negavusi.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)