Rizikos kapitalas pasaulyje dažnai padeda iškilti nedidelėms, mažai žinomoms, tačiau inovatyvių idėjų turinčioms įmonėms. Lietuvoje šios rūšies finansavimas dar tik skinasi kelią: rizikos kapitalo fondų atstovai ieško didelį augimo potencialą turinčių verslo idėjų, verslininkai dažnai nenutuokia apie šias finansavimo galimybes.
Advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus, pristatydamas smulkių ir vidutinių įmonių apklausos rezultatus, konstatavo, kad didžioji dalis verslininkų nėra nieko girdėję apie rizikos kapitalo sąvoką ir tik vienas iš dešimties tokių verslininkų savo idėjai įgyvendinti bandytų gauti finansavimą iš rizikos kapitalo fondų.
Konferencijoje nemažo susidomėjimo sulaukusio pranešimo autorė iš Izraelio Rina Pridor teigė, kad jos šaliai pereiti nuo apelsinų auginimo prie inovacijomis paremta ekonomika padėjo valstybės sukurta infrastruktūra. Prieš kelis dešimtmečius Izraelyje būtent valstybė tapdavo pirmuoju investuotoju į ką tik veiklą pradėjusias įmones ir specialiai įkurtuose inkubatoriuose jiems padėdavo atsistoti ant kojų. Pranešėjos nuomone, tokios nedidelės valstybės kaip Izraelis ar Lietuva neturi didelio pasirinkimo ir konkurencinį pranašumą gali pasiekti tik per jose sukurtas inovacijas.
Pranešėjas iš Suomijos Mattsas Anderssonas, buvęs rizikos kapitalo fondo „Sitra Management“ vykdomasis direktorius, teigė, kad valdžia neturi persistengti ir finansuoti pradedančiuosius verslininkus ji turi itin atsargiai. Pašnekovas juokavo, kad nenorėtų atsidurti ūkio ministro kailyje, kuris turi sugalvoti, kaip paskatinti inovatyvaus verslo plėtrą ir tuo pačiu metu neprarasti mokesčių mokėtojų pinigų rizikinguose projektuose.
Vokietijoje šiuo metu dirbantis fondo „Neuhaus Partners“ vadovaujantis partneris Paulas Juzefakas aptarė, į kokias idėjas yra pasirengę investuoti rizikos kapitalo atstovai ir kokios idėjos šiuo metu pasaulyje yra paklausiausios. Pasak jo, labiausiai rizikingas idėjas pasirengusius finansuoti investuotojus domina su interneto ir mobiliosiomis technologijomis susiję projektai, galintys pritraukti milžiniškus vartotojų srautus, pavyzdžiui, tokie, kaip socialinis tinklas „Facebook“ ar muzikos transliacijų paslaugo „Spotify“.
