„Europa, turint omenyje pastarųjų metų orientaciją į socialinę gerovę, socialinę apsaugą, darbo sąlygų gerinimą ir pan., yra mažai konkurencinga, lyginant su likusiu pasauliu. Netgi pridedami tokie banalūs, keistai skambantys faktai kaip, pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Prancūzija daug dirbti yra nelegalu. Daug, jų įstatymų supratimu, yra daugiau nei 35 valandos per savaitę. <...> Tuo metu likęs pasaulis dirba daugiau: Jungtinės Valstijos dirba 50-60 valandų per savaitę, Azija dirba 60-70 valandų per savaitę. Taigi tokios sąlygos Europoje, toks orientavimasis į griežtą valstybės darbo reguliavimą ir netgi neleidimas žmonėms, kurie nori dirbti, dirbti daug pastato Europą į labai nekonkurencingą padėtį, lyginant ne tik su JAV, bet ir su Azijos šalimis. Visų pirma, tai labai kenkia Europai, nes priveda prie to, kad verslas nebeinvestuoja į Europą, o nusprendžia darbo vietas kurti kitur, kur ta darbo aplinka yra atviresnė ir lengvesnė ir kur verslas gauna geresnę grąžą, tai reiškia didesnį norą kurti tas darbo vietas“, – „Žinių radijui“ sakė I. Laursas.

Norint pritraukti investuotojus ir kurti kokybiškas darbo vietas, I. Laurso manymu, Europoje reikia liberalizuoti darbo rinką. „Aš laikausi nuomonės, kad reikėtų suteikti didesnį liberalizmo laipsnį. Mano galva, apskritai aukščiausia žmogaus vertybė yra pasirinkimas. Ir jeigu žmogus pasirenka dirbti daug, valstybė jam turėtų suteikti visas sąlygas. Jeigu verslas nori pasamdyti žmogų, kuris sutinka ir nori dirbti daugiau, daug uždirbti, sukurti gerą produktą bei parduoti jį brangiai, mano galva, valstybė tikrai neturėtų tam trukdyti. Taigi tokia, nepabijosiu to žodžio, ultrasocialistinė sistema kaip Prancūzijoje, mano galva, yra tikrai ne ta aplinka, kuri suteikia verslui galimybę ar apskritai sukelia norą investuoti toje šalyje ir kurti darbo vietas. Ir tai visų pirma galioja būtent inovaciniam sektoriui – aukštoms informacinių technologijų kompanijoms ir pan. Jeigu pažiūrėsime į paskutinius metus, didžiausios informacinių technologijų kompanijos išaugo JAV ir tik vienetai jų kilo iš Europos. Tai nebėra atsitiktinumas. Taigi aš laikausi tos nuomonės, kad Europa vis dėlto turėtų pagalvoti arba bent jau dar sykį apmąstyti darbo rinką ir jos liberalizavimą, apie situacijos pagerinimą tam, kad verslui būtų parankiau kurti darbo vietas čia, Europoje, o ne kur nors Kinijoje ar kitose Azijos šalyse“, – sakė I. Laursas.