Tokios aplinkybės paaiškėjo teismui išnagrinėjus dabar jau buvusios „SEB gyvybės draudimo“ draudimo tarpininkės Eglės Ruzgienės baudžiamąją bylą dėl dokumento suklastojimo ir panaudojimo. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad anksčiau neteista 35 metų E. Ruzgienė privalės sumokėti 7 MGL (910 Lt) dydžio baudą bei nukentėjusiuoju pripažintam klientui sumokėti tūkstantį litų.

Tuo tarpu „SEB gyvybės draudimas“ savo 42 metų klientui privalės sumokėti 4 300 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimą.

„Jaučiuosi apgautas“, – teisme neslėpė nukentėjusysis.

Bėdos prasidėjo ištikus mikroinsultui

Bylos duomenimis, vilnietis Andrius (vardas pakeistas – DELFI) dar 2007-ųjų rudenį iš „SEB gyvybės draudimo“ sulaukė telefoninio skambučio – draudimo tarpininke prisistačiusi moteris vyrui pasiūlė sudaryti gyvybės draudimo sutartį, nes jis yra patikimas SEB banko klientas.

„Atvykau į draudimo bendrovės būstinę Saltoniškių g., mane pasitiko SEB darbuotoja, – teisme pasakojo draudimo sutarties pasirašymo metu Patrulių rinktinėje dirbęs pareigūnas. – Su darbuotoja aptarėme situaciją, jai paaiškinau, kad esu padidintos grupės rizikos faktoriuje. Tuomet moteris man pasiūlė apsidrausti. Sutikau draustis nuo visko – nuo visų ligų, traumų, mirties ir pan. Darbuotoja kelis kartus konsultavosi su kitais darbuotojais, paklausė kiek metų dirbu, kokius nemalonumus turėjau. Tada dar jie kartą pasitikslino visus mano mokėjimus banke, o paskui buvo surašytas prašymas. Mano sąlyga buvo konkreti – draudžiuosi nuo visko įmanomo“.

Andrius teigė, kad sutiko kas mėnesį mokėti po 100 Lt. „Šie pinigai buvo nurašinėjami debeto būdu“, – sakė jis.

Buvęs pareigūnas pasakojo, kad dirbdamas dalyvaudavo įvairiose policijos operacijose, vienos jų metu vyrą ištiko traukuliai, todėl jis buvo nuvežtas pas gydytojus. Medikai vyrui diagnozavo mikroinsultą.

„Tada prasidėjo nemalonumai – dėl pašlijusios sveikatos vadovybė man nebeleido dirbti, – sakė nukentėjusysis. – Netrukus sveikata stipriai pablogėjo, viskas prasidėjo nuo rankos, paskui perėjo į kojas, gulėjau ligoninėse, vienu metu buvo taip, kad net negalėjau pasikelti iš lovos. Medikai man pasiūlė daryti rankos operaciją, bet man pritrūko pinigų, todėl kreipiausi į „SEB gyvybės draudimą“. Namuose ieškojau poliso, jo neradau, tada kreipiausi į banką ir gavau kopijas. Jose akivaizdžiai matėsi, kad tai – ne mano parašai“.

Vyriškis teigė, kad apie tai papasakojo banko vadybininkei, bet ši jam atkirto, jog čia – jo problema.

„Tada prasidėjo susirašinėjimai su „SEB gyvybės draudimo“ valdžia, viskas tęsėsi ilgai, o aš laukti jau nebegalėjau“, – tvirtino nukentėjusysis. Jo teigimu, draudimo bendrovės siūlė perrašyti sutartį ir „įtraukti viską tą, ką noriu ir viskas bus tvarkoje“.

„Aš jiems pasakiau, kad kaip gali būti tvarkoje, jei tiek metų mokėjau įmokas“, – vyro teigimu, draudikai daug žadėjo, bet galop pasakė, kad jam nieko nemokės, čia jo asmeninė problema.

„Tada kreipiausi į policijos komisariatą dėl parašo suklastojimo“, – teisme sakė nukentėjusysis.

Draudimo agentė: nežinau, kodėl taip pasielgiau

Baudžiamojon atsakomybėn patraukta draudimo tarpininkė E. Ruzgienė pripažino, kad suklastojo kliento parašą. Moteris neslėpė, kad su Andriumi buvo aptarusi visas draudimo sąlygas.

„Kai gavau draudimo polisą, paskambinau klientui, bet jis pasakė, kad negali tuo metu atvykti, o man jau buvo laikas komisiniams, nes kitą dieną reikėjo priduoti dokumentus į centrą, tai klientui leidus už jį pasirašiau, – E. Ruzgienė teisme aiškino, jog jai labai reikėjo pinigų, todėl nusprendė komisinius pasiimti iš karto, o ne laukti dar mėnesį.

Kaltinamoji neslėpė, kad sutarties klientui taip ir neatidavė. „Nežinau, kodėl taip pasielgiau“, – sakė ji.

Draudimo tarpininkė tikino, kad klientas nesidraudė kritinių ligų draudimu, nes šis draudimas „nuima labai daug pinigų nuo kaupimo“.

Net jeigu ir būtų apsidraudęs nuo „kritinių ligų“, draudimo būtų negavęs

Teisme buvo apklaustas ir „SEB gyvybės draudimo“ direktoriaus pavaduotojas, Pardavimo departamento direktorius Kęstutis Statkevičius.

Bendrovės atstovas Danielius Kazlovskis teisme aiškino, kad po sutarties pasirašymo klientui kasmet buvo siunčiamos metinės ataskaitos, tačiau jis nereiškė jokių pretenzijų, todėl teismo prašė pareikštą ieškinį ir reikalavimą grąžinti įmokas laikyti nepagrįstais.

Be to, draudimo bendrovės pateiktuose paaiškinimuose teismui nurodoma, kad draudiminių įmokų mokėjimo metu Andriui buvo suteiktos visos jo prašyme nurodytos draudiminės apsaugos.

Bylą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad nukentėjusiajam net ir apsidraudus nuo „kritinių ligų“, jis dėl savo susirgimo pobūdžio nebūtų gavęs draudimo išmokų.

„Ši aplinkybė rodo, kad  nukentėjusiojo lūkestis gauti draudimines išmokas nebuvo pakankamai pamatuotas“, – pabrėžė Vilniaus apygardos teismas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (198)