Nedarbininkas.com tinklalapio kūrėjas savo ruožtu gina darbdavius ir sako, kad tokia iniciatyva būtina. Anot kauniečiu Simo Žilvičiu prisistačiusio (apie kurį paieškos sistemos internete duomenų neturi) tinklalapio šeimininko, darbdavį šiuo metu kontroliuoja kur kas daugiau organizacijų.
„Įmonės turi būti visuomet pasiruošusios gintis, teisintis, taisytis, įrodinėti. Daugeliu atvejų traktuojama, kad darbdavys yra labiau kaltas negu darbuotojas. Pvz. automobilį vairuoja girtas vairuotojas. Sulaiko policija. Vairuotojui atimamos teisės ir išrašoma 3000 litų baudą. O įmonei atimamas automobilis, kurio vertė 70 000 litų. Jeigu toks nedarbininkas padaro auto įvykį - padarytą žalą privalo atlyginti įmonė. O tik po to gali išieškoti iš kaltininko. Arba statybininkas aikštelėje be šalmo. Kaltininkui bauda 150 litų, o administracijai 1500. Tai nenormalu. Taip pažeidžiamos ne tik įmonės, kaip juridinio ūkio subjekto teisės, bet ir teisės tos įmonės darbuotojų ir teisėti jų lūkesčiai pvz. gauti premiją ar didesnį atlygį ar turėti geresnes darbo sąlygas“, - kaip gimė tokio puslapio idėja e-paštu į klausimus atsakinėjo pašnekovas. Jis įsitikinęs, kad visuomenė paliko tokią tvarką ir verslas negali prastų darbuotojų viešinti, todėl atleidžia nenubaudę.
„Toks „didvyris“ keliauja į kitą įmonę ir tęsia savo darbelius toliau. Tokiu būdu darydamas vis naujoms ir naujoms įmonėms nuostolius. Jeigu taip „darbuojasi“ keli tūkstančiai asmenų padaroma Lietuvos ūkiui žala siekia milijonus. Ir tik todėl, kad nėra darbuotojo asmens bylos. Atėjęs darbintis asmuo nepateikia apie save nenaudingos informacijos. O darbdavys ne visuomet gali ją susirasti, nes daugeliu atvejų tiesiog nėra kur. Šis puslapis - bandymas padaryti tam galą“, - aiškina pašnekovas.
Anot jo, projektas jau paruoštas startui ir jau yra keletas užpildytų anketų, kurios bus talpinamos pagal profesines kategorijas. Pašalinti įrašą galės tik jį ten patalpinęs darbdavys, arba tinkamą pinigų sumą paaukojęs pats darbuotojas.
Paklaustas, ar tokia iniciatyva neprasilenkia su žmogaus teisėmis ir negali būti panaudota piktiems tikslams, jis sakė numatęs kelis saugiklius. Be to, anot pašnekovo, prasti darbuotojai pažeidžia ir verslo, ir klientų teisėtus lūkesčius.
„Privatumas bus išsaugotas tiek, kiek reikia norint išsaugoti visuomenės interesą. Žmogaus teisė vogti, girtuokliauti ir pan. - bus pažeista“, - sako tinklalapio šeimininkas ir priduria, kad nuo šmeižto saugos likę įmonės darbuotojai, kurie nenorės dirbti kompanijoje, kurios vadovas, tarkim, neteisingai šmeižia buvusį kolegą.
Piktina žmogaus teisių gynėjus
„Jei viešai pateikiama asmens reputacijai žalinga, galbūt jį menkinanti informacija, o jis neturi galimybės pateikti savo pozicijos, tik „išpirkti“ informacijos pašalinimą iš viešosios erdvės, tai panašu į sovietinių gėdos lentų ir viduramžių indulgencijų pirkimo praktikos mišinį, galbūt net su šantažo elementais. Tai prieštarauja teisės, etikos ir moralės normoms“, - teigia pašnekovė.
„Jau nekalbant apie bendrus žmogaus teisių ir privataus gyvenimo apsaugos principus, tokio tinklapio įkūrimas visų pirma prieštarautų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui. Tokio tinklapio kūrėjas ne tik gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, bet ir būti įpareigotas pagal nukentėjusių asmenų ieškinius atlyginti visą savo veiksmais jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Beje, aukos šantažavimas grasinant tinklapyje paskelbti asmenį kompromituojančią informaciją, turi ir turto prievartavimo požymių, tad galimai pažeistų Baudžiamąjį kodeksą“, konkrečius galimus pažeidimus įvardija D. Šakalienė.
Pasak žmogaus teisių ekspertų, jei darbuotojas padarė įmonei žalos – darbdavys turi visas galimybes spręsti žalos atlyginimo klausimus teisiniu keliu, tačiau nereikėtų pamiršti, kad darbuotojas laikomas silpnąja šalimi darbo santykiuose, todėl privalu tiek darbo įstatymais, tiek praktikoje įtvirtinti darbuotojo kaip silpnosios šalies gynimo principą, o ne atvirkščiai.
„Taigi vienpusiškai, be asmens sutikimo viešinti informaciją, galinčią turėti tiesioginės žalos to asmens įsidarbinimo galimybėms, asmeniniam gyvenimui, prieštarautų Lietuvos įstatymams. Niekas neturi teisės prisiimti teismo vaidmens, o tokia iniciatyva kaip tik ir atrodo, kaip savavališkas žaidimas teisingumu“,- sako ŽTSI atstovė.
