„Aš pirmiausiai pasakyčiau sustokim – mes netenkiname kriterijų įstoti į euro zoną. Pirmiausia patenkinkime tuos kriterijus, išspręskime klausimus, kuriuos turime išspręsti – sumažinkime biudžeto deficitą iki pamatinės vertės ir tada jau svarstykime, ar mes šiuo metu jau skubame į euro zoną ar kažkokius kitus sprendimus priimame”, - Žinių radijo laidoje „Tikrasis motyvas“ sakė I. Šimonytė.
Ministrė pripažįsta, kad, jei prie euro zonos būtų jungiamasi dabar, reikėtų finansiškai padėti su krizės padariniais nepajėgioms pačioms susidoroti euro zonos valstybėms narėms. Vis dėlto tik tuomet, kai Lietuva atitiks Mastrichto sutartyje numatytus kriterijus, verta pradėti svarstyti, ar prie šios zonos jungtis.
„Jei mes palyginsime situaciją šiandien ir prieš keletą metų, kuomet mums nepavyko įstoti į euro zoną, iš tiesų, kaštai ir nauda buvimo euro zonoje atrodo šiek tiek kitaip nei atrodė tuo metu. Tuo metu atrodė viena nauda, šiuo metu atsiranda kaštai, turint minty, kad kai kurios euro zonos (valstybės) nesusitvarkė su savo problemomis ir dėl to kitos euro zonos valstybės turi prisidėti finansiškai, kad padėtų toms nesusitvaikusioms”, - teigė finansų ministrė.
Anksčiausiai eurą esą galėtume įsivesti 2014 m. pradžia, tačiau, jei būtų priimtas sprendimas didinti atlyginimus, mažinti mokesčius, dar labiau augtų valstybės skola.
„<…> Bet žinoma, politikai gali priimti ir kitą sprendimą ir sakyti: “o mums neįdomus tas 3 proc. deficitas 2012 m., mes norime visiems padidinti atlyginimus, dar ten kažką padidinti, sumažinti mokesčius, daugiau skolinkimės ir geriau gyvenime”, tai yra politinis sprendimas priešingas tilpti į Mastrichto kriterijus, bet tokių sprendimų pasekmes daugiau nei akivaizdžios – dar didesnė skola”, - teigė I. Šimonytė.
