„Kalbant apie pasekmes, kurios galėtų būti, jei minimali alga, kuri suprantama kaip alga už mažiausiai kvalifikuotą darbą, būtų labai stipriai padidinta. Veikiausiai tai labiausiai pakenktų patiems žmonėms su žemiausia kvalifikacija. Prie padidėjusio netikrumo dėl ekonomikos plėtros tai, ko gero, visiškai atbaidytų darbdavius nuo tokių žmonių samdymo“, – penktadienį žurnalistams sakė finansų ministrė.
Penktadienį priešpiet profesinės sąjungos mitingavo reikalaudamos minimalų atlyginimą iki 900 Lt didinti nuo sausio, o dar po pusės metų jį kilstelėti iki 1 tūkst. Lt.
Tačiau Vyriausybė sutinka, kad minimalus atlygis nuo kitų metų liepos augtų 50 Lt iki 850 Lt.
„Vyriausybė yra pateikusi savo pasiūlymus profesinėms sąjungoms, manau, kad tai yra derybų klausimas. Netiesa, kaip teigia kai kurie prelegentai, kad minimalios algos didinimas leidžia valstybei uždirbti. Valstybė išleidžia tiek pat ar net šiek tiek daugiau nei surenka papildomų mokesčių didindama minimalią algą vien todėl, kad viešajame sektoriuje, ypatingai savivaldybių lygyje, yra daug žmonių, dirbančių už minimalią ar artimą minimaliai algą“, – komentavo I. Šimonytė.
Šiuo metu minimalus atlyginimas Lietuvoje yra 800 Lt prieš mokesčius arba apie 680 Lt po jų. Jis Europos Sąjungoje yra didesnis tik už mokamą Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Pavyzdžiui, šių metų sausį minimalus darbo užmokestis Latvijoje buvo 877 Lt, Rumunijoje – 490 Lt, o Bulgarijoje – 424 Lt neatskaičius mokesčių. Didžiausias tarp Baltijos šalių minimalus atlyginimas buvo Estijoje – 959 Lt.
Minimalus atlyginimas paskutinį kartą didintas 2008 m. sausį.
