Pirmą kartą į Lietuvą kitą savaitę atvykstantis vienas žinomiausių Japonijos ekonomistų sako susidaręs įspūdį, jog Lietuvai, kaip ir kitoms dviems Baltijos šalims, pakankamai gerai sekasi kovoti su sunkmečiu, tačiau primena, jog dabar vyriausybėms atėjo laikas drąsiau skolintis ir išlaidauti.
„Labai dažnai Europos Sąjungoje pavyzdžiu kaip reikėtų teisingai elgtis yra minimos Baltijos šalys, nes jos susidūrė su ekonominiais sunkumais, bet atsitiesė pakankamai tvirtai ir sparčiai, - sako R. C. Koo. - Dar nespėjau įsigilinti į Lietuvos ekonomikos faktus, tačiau mano įspėjimas, kalbant apie euro zonos, Jungtinės Karalystės ir JAV ateitį yra, jog jos daro tokias pat klaidas, kurias anksčiau darė Japonija. Manau, atėjo metas pakeisti sprendimų kryptį, jei nenorima sekti Japonijos pėdomis su labai mažu augimu labai ilgą laiką. Tai bus mano žinia (vizito Lietuvoje metu – DELFI).“
-Pastaraisiais mėnesiais ekonomistai kalba apie recesiją ir stagnaciją Europoje bei kaip tai paveiks Europos Sąjungos (ES) nares. Kokių spendimų patartumėte imtis šių šalių gyventojams?
- Na, aš manau, kad Europa jau dabar patiria stiprią stagnaciją ir euro zona daro visas klaidas, kurias darė Japonija prieš 15-ika metų. Problema yra aiški: sprogus nekilnojamojo turto (NT) burbului, NT kainos pradėjo kristi, tačiau visi prisiimti įsipareigojimai liko, o privataus sektoriaus balansai tapo iškreipti. Žinoma, daugelis žmonių Ispanijoje, Airijoje ir kitose ES narėse dabar imasi daugiau taupyti, kad galėtų išmokėti skolas, net tuomet, kai palūkanų norma yra artima 0 proc. Tačiau žmonės neturėtų stengtis grąžinti skolų, kai palūkanų norma yra artima 0 proc., jie turėtų skolintis. Tai yra analogiška situacija, kurioje Japonija buvo per vadinamąjį “prarastąjį dešimtmetį”, kurio priežastimi buvo privataus sektoriaus nenoras skolintis, nors palūkanų norma buvo artima 0 proc. Lygiai tokia pat situacija dabar klostosi Europoje.
-Tad jūs siūlote skolintis pinigų?
- Kai privatus sektorius nenori uždirbti kuo daugiau, tačiau nori sumažinti skolas, Vyriausybės privalo skolintis ir išlaidauti. Tačiau Europa elgiasi priešingai ir, mano manymu, pasirinkta politika yra klaidinga. Japonija jau išbandė tokį modelį 1997 m., kai žmonės iš Tarptautinio valiutos fondo ir kitur, nesupratę, ką išgyvena šalies ekonomika, Japonijai patarė: jūs turite didelį biudžeto deficitą, senstančius gyventojus ir jūs turite mažinti savo biudžeto deficitą. Ir Japonija tokią politiką išbandė, tai yra, padidino mokesčius, sumažino išlaidas. Tuomet ekonomika žlugo, o biudžeto deficitas vietoje to, kad mažėtų, padidėjo 68 proc. Po to Japonija turėjo sugaišti dar 10 metų, kad šį biudžeto deficitą sumažintų.
Antra vertus, jei galima devalvuoti valiutą, tuomet galima griežtesnę politiką valstybėje kompensuoti prekiaujant su užsieniu. Bet jeigu valiutos kurso keitimo negalima panaudoti tam, kad kieno nors kito paklausa jus ištrauktų, tuomet kito pasirinkimo nėra (reikia skolintis ir išlaidauti - DELFI). Japonija ilgą laiką turėjo prekybos su užsieniu perteklių ir kiekvieną kartą kai šalis norėjo sumažinti valiutos keitimo kursą, visi skundėsi. Jie sakydavo: žiūrėkite, jūsų užsienio prekybos balansas yra perteklinis ir devalvavę valiutą turėsite dar didesnį perkelių, tai yra nepriimtina. Taigi, kiekvieną kartą kai mes bandėme, tam prieštaravo tiek Europos bendruomenė, tiek JAV.
- Lietuvos kaimynė Lenkija devalvavo zlotą ir 2009 m., recesijos metu, buvo vienintelė ES šalis, kuri išvengė recesijos.
- Matote, jiems puikiai sekėsi.
-Bet negi valstybėms lieka vienintelis kelias toliau skolinsis?
-Kai labai didelė dalis privataus verslo nesiskolina pinigų net ir prie 0 proc. artimų palūkanų, recesija yra labai labai neįprasta. Ji vyksta gal kas 70 - 80 metų. Kai privatus sektorius nusprendžia grąžinti skolas, o palūkanos vis tiek svyruoja ties 0 proc. riba, tik tokiu atveju vyriausybė turi skolintis ir išlaidauti. Tačiau visais kitais atvejais, kai privatus sektorius yra sveikas, optimistiškai vertina ateitį, siekia kuo didesnių pelnų, tuomet valstybė neturėtų kištis ir išlaidauti. Bet kas 70-80 metų, kai sprogsta milžiniškas burbulas, privatus sektorius tampa labai prastos būklės, negalima devalvuoti valiutos, nes visi šią situaciją išgyvena tuo pat metu, tuomet vyriausybė turi skolintis ir išlaidauti. Mano manymu, argumentai Europos Parlamente dėl fiskalinio susitarimo (angl. Fiscal compact) dabar yra visiškai netinkami. Įprastomis aplinkybėmis tai yra teisingas sprendimas, tačiau tik ne dabar.
-Tarkime, valstybė pasiskolina pinigų, ką ji turėtų su jais daryti? Padidinti pensijas, sumažinti mokesčius ar kitur investuoti?
-Visuomet geriau yra investuoti į infrastruktūrą, statyti oro uostus, tiltus ar kitus objektus. Kai pradedama didinti pensijas ar mažinti mokesčius, labai sunku nustoti tai daryti. Jei mokesčiai turės vėl būti padidinti, o pensijos – sumažintos, žmonės bus labai nepatenkinti, taigi politikams bus sunku sustoti skolintis ir išlaidauti. Jei imamasi investuoti į įvairius projektus, pavyzdžiui, statyti oro uostą, kai jis būna pastatytas investicija yra baigta, daugiau pinigų projektui nebereikia. Be to, pinigus panaudojus projektams, šalies BVP pajaučia didesnį efektą, taigi, manau, kad vienareikšmiškai investicijos į infrastruktūrą yra geriau.
-Lietuvoje neseniai vyko referendumas dėl vieno didžiausių šalies istorijoje planuojamo infrastruktūros projekto, tai yra planuojamos naujos Visagino atominės elektrinės, kuriame strateginiu investuotoju pasiryžusi dalyvauti Japonijos bendrovė „Hitachi“. Referendumas buvo neigiamas, bet kokios įtakos toks projektas galėtų turėti šalies ekonomikai?
- Na, aš nesu geografijos ar geologijos ekspertas, bet Japonijos salos yra vulkaninės kilmės, jas labai dažnai siaubia cunamiai, kas dešimtas pasaulio žemės drebėjimas vyksta Japonijoje. Taigi, jeigu jūs pasirinksite japonišką technologiją, labai didelė tikimybė, kad gamintojai bus panaudoję visą turimą patirtį, įskaitant ir pastarųjų metų (Fukušimos – DELFI) nelaimę, kad tokių nelaimių išvengtų ateityje Lietuvoje. Vertinant šiuo požiūriu, jūs, ko gero, pasirinkote geriausią rangovą. Jeigu jūs nuspręsite atominės elektrinės nestatyti, tikėtina, jog elektros kainos ateityje bus aukštesnės, nes, manau, kad atominėje elektrinėje pagaminta elektra yra pakankamai pigi, jei nieko baisaus nenutinka. Tai reiškia, kad jūsų pramonė turės mokėti daugiau už elektrą, jums gali tekti importuoti daugiau dujų ar naftos, o tai gali paveikti jūsų tarptautinius mokėjimus, gaminamos produkcijos savikainą ir taip toliau. Mano nuomone, jei jūs nejaučiate žemės drebėjimo ar cunamio grėsmės, Lietuvoje nerimaujama turėtų būti dėl pasekmių, kas bus atominės elektrinės nepastačius: ar bus aukštesnė elektros kaina, ar bus daugiau sumokama už energetinių išteklių importą iš Rusijos ar Artimųjų Rytų. Visi šitie klausimai turi būti apsvarstyti prieš priimant galutinį sprendimą. Dabar žmonės yra pakankamai sunerimę, bet jeigu jūs turėtumėte antrą referendumą po, pavyzdžiui, dviejų metų, įvertinus abiejų pasirinkimų pasekmes, atsakymas galėtų būti kitas.
-Dėl atominės energetikos Lietuvoje reikėtų antro referendumo?
-Manau, taip. Esu tikras, kad šis projektas turėtų labai daug įtakos Lietuvos ekonomikai, nes „Hitachi“ neatveš visko iš Japonijos, akivaizdu, kad daug statinių turės būti pastatyta Lietuvoje, pavyzdžiui, elektrinės pamatai, reikalingos elektros linijos, keliai. Taigi, teigiamą poveikį ekonomikai galima prognozuoti.
-Kalbėjote apie būtinybę skolintis valstybei, tačiau ar dabar tinkamas laikas skolintis verslui, turint omenyje netikrumą dėl ES ateities?
-Kai skolinimas taip atpinga, jei jūs turite gerą projektą ar gerą idėją, dabar yra geras laikas skolintis. Pastaruoju metu palūkanų normos yra žemiausios šiuolaikinėje Europos istorijoje, tad jei turite idėjų, kurios gali parduoti jei ne Europoje, bet Azijoje, ar Pietų Amerikoje, ar bet kur kitur, tuomet jūs turėtumėte skolintis ir investuoti.
R. C. Koo pranešimą apie pasaulio ekonomikos iššūkius skaitys šiemet spalio 25-26 dienomis vykstančiame Baltijos regiono šalių „Investuotojų Forume“.
