R. C. Koo juokavo, kad negalėtų labiau nesutikti su „Danske banko“ vyriausiuoju ekonomistu Larsu Christensenu ir jo požiūriu į monetarinę politiką (jis šią – vykdomą teisingai - palaiko - DELFI). „Negaliu sutikti nei su vienu dalyku kurį jis pasakė, išskyrus tuo, kad dažnai būna neteisus. Anksčiau tikėjau monetarine politika, ir maniau, kad ji gali lemti pokyčius“, - kalbėjo R. Koo, prisimindamas mokėjimų balanso krizę Japonijoje. Tuomet matęs, kaip sunkiai brendama iš finansinių bėdų, dabar japonas sako manąs, kad vienintelis kelias išbristi iš ekonominės krizės – vyriausybėms nebijoti skolintis ir leisti pinigų.
R. Koo palygino 2008 m. prasidėjusią ekonominę krizę su ta, kuri prieš keliolika metų buvo užklupusi Japoniją. Tuomet iš JAV grįžus į gimtinę jį čia pasitiko 1990 m. sprogęs ekonominis burbulas. R. Koo sakė, jog tuomet rasti kelią, kaip išbristi iš finansinės duobės buvę labai sunku. „Niekas neveikė – viskas buvo išbandyta ir niekas neveikė“, - kalbėjo jis, minėdamas tiek fiskalinės, tiek monetarinės politikos taikymo priemones. Vis dėl to, ėmusis priemonių – ne tik privačiam sektoriui mažinant skolas, bet ir vyriausybei skolinantis pinigus – šalis pradėjo atsigauti.
Dabar R. Koo sako matąs tą pačią situaciją, į kurią buvo patekusi Japonija, ir kitose šalyse. „Po krizės bandžiau pasauliui pasakyti – jūs visai kitokiame pasaulyje: privatus sektorius nedidina pelno, o mažina skolas ir taip elgiantis ekonomikos „iššoks“ per langą, nes teoriškai privatus sektorius turi didinti pelną. Bet kai bandžiau tai paaiškinti kitiems nei Japonijoje, mačiau suirzusius veidus – „Japonija padarė viską neteisingai, mes neturime sekti šiuo pavyzdžiu“, - kalbėjo jis. Tuo metu R. Koo pabrėžė, kad, pavyzdžiui, šiuo metu, jau praėjus keliolikai metų, Japonijos įmonės turi itin gerą mokėjimo balansą.
R. Koo manymu, nors griežtos vyriausybės taupymo priemonės ir skolų mažinimas gali veikti mikro lygiu, tačiau taip elgtis nereikėtų, kai recesija užklupo ne vieną, o keletą šalių. „Tai gerai daryti mikro lygiu, bet kai visi tai daro kartu, ekonomika griūna“, - sakė jis. Japono teigimu, bėda ta, kad niekas sudėtingoje finansinėje situacijoje nenori skolintis pinigų, o tai daryti reikėtų. Pasak ekonomisto, trys pagrindiniai monetariniai agregatai – pinigų spausdinimas, pinigų pasiūla, ir sumos, kurias skolinamasi iš banko – turėtų būti vertinamos ir skatinamos vienodai. „Po krizės tai sutriko, nors ir turėtų būti viename lygmenyje“, - kalbėjo jis.
Japonų ekonomisto siūlomas sprendimas – vyriausybėms nebijoti skolintis ir leisti pinigus. „Jei pinigų nesiskolina privatus sektorius, tai turi daryti viešasis sektorius“, - sakė jis. Būtent valstybė turi sukurti paklausą ir atgaivinti ekonomiką. „Tokioje situacijoje vyriausybė turi skolinti ir leisti, nes kitaip ekonomika susitrauks taip greitai, kad jūs negalėsite tuo patikėti“, - teigė japonas. Ekonomisto manymu, privatus sektorius privalo turėti įgyti gerą balansą ir galvoti į priekį.
