„Gyvenant Niujorke geras dalykas yra tas, kad niekur kitur kainos manęs nebestebina, gal dar Tokijuje jos būtų man keistos, sako ir Maskva labai brangi, bet aš nežinau, nebuvau. Tačiau kainos Europoje manęs nestebina, nes Niujorke yra didžiuliai kainų skirtumai, - sako R. Bartkus, po šeštadienį skaitytos paskaitos TEDx renginyje. - Pavyzdžiui, Vilniuje, viešbučiai, manau, yra pigūs, palyginti su kitomis Europos šalimis, kainos yra įkandamos. O maistas, jei perki restoranuose, yra pigesnis, nei maistą pirkti „Maximose“ ar kur nors kitur. Matyt, restoranuose Niujorke antkainis yra pridedamas didesnis arba darbo jėga, nekilnojamojo turto išlaikymas yra žymiai brangesnis negu čia. Taigi, sakyčiau, Vilniuje restoranai yra pigesni, o maisto kainos parduotuvėse santykinai didesnės, taigi geriau valgyti mieste.“
JAV gyvenantis menininkas pasakoja Lietuvoje apsilankantis kartą per metus, o kartais ir dažniau. Šiuo metu menininkas kuria viršelius tokiems leidiniams, kaip „The New York Times“, „Harper‘s“, „The Wall Street Journal“, „Time“, „Newsweek“, „Los Angeles Times“, jis taip pat jis iliustruoja ir knygas.
„Šiais metais į Lietuvą atvažiuoju antrą kartą, jaučiuosi čia kaip namuose ir viskas, man atrodo, yra labai gerai Vilniuje. Tiesa, su Niujorku Vilniaus palyginti negalima, nes Niujorkas yra labai didelis miestas ir dėl to visiškai kitoks, jį galima palyginti su Londonu, Buenos Airėmis, Stambulu, o Vilnius yra labai mažas miestas ir čia yra jo gerumas, malonumas, nes atsibosta būti didesniame mieste, - apie savo įspūdžius Vilniuje pasakoja iliustratorius. - Žinau, kad žmonės atvažiuoja iš Vilniaus į Niujorką ir jiems nepatinka, kad miestas toks triukšmingas, nesutvarkytas. Vilnius atrodo kaip suvenyrinis žaisliukas, kalbu apie Senamiestį, Centrą. Rytų ir Vakarų Europos masteliais, Vilnius yra labai patogus miestas, jis nėra labai didelis, bet ir nemažas, vyksta daug kultūrinių renginių, įdomių parodų, į kuriuos suvažiuoja žmonių iš viso pasaulio.“
Tačiau R. Bartkus pasakoja, jog atvykus į Vilnių jis susiduria su šiek tiek kitokia aptarnavimo kultūra, kuri jį dar nustebina.
„Kartais būna nueinu į parduotuvę, kažką perku ir pardavėjos, atrodo, žiūri į mane kaip į priešą, nemaloniai, piktai. Jei perku kokį daiktą ir pasakau, jog dar norėčiau kito, jos lyg ir supyksta. Niujorke būtų sunku tokį atvejį įsivaizduoti, nes žmonės nori parduoti. O čia net su sunkumais susiduriu, kai siūlau didesnius pinigus – dabar užsakinėju kai ką savo parodai ir reikia nestandartinių dalykų. Susidūriau su keistu požiūriu, pavyzdžiui, įmonė gamina spinteles, o man reikia spintelės, kuri būtų 2-3 cm didesnė, o jie man sako, ne, mes tokių negaminame. Bet aš siūlau sumokėti daugiau, nes suprantu, kad čia papildomas darbas. Bet sako ne. Atrodo, kad jie nenori iš manęs uždirbti – 3 cm nepridės, nors aš už tai galėčiau mokėti žymiai daugiau. Aišku, galiausiai suradau, kas tokias spinteles gamina, bet keista, kad tokios situacijos susiformuoja. Nesuprantu, kodėl taip yra“, - dėsto R. Bartkus.
Paklaustas, kokį įspūdį apie Vilnių, Lietuvą yra susidarę amerikiečiai, R. Bartkus mano, kad toks įspūdis greičiau neegzistuoja.
„JAV nėra jokio įvaizdžio apie Vilnių, ir apie Lietuvą nėra. Atsiprašau, bet apie Lietuvą, tikrai niekas nežino, išskyrus vadinamus litvakus arba žmonės, turėjusius šaknų Lietuvoje, bet Lietuva jų galvose yra abstrakti ir visai ne ta, kas Lietuva yra dabar. Ji daugiau iš mitų pasaulio, ta Lietuva, neaiški: purvai, kažkoks vargas, klampojimas. Ir aš visą laiką noriu parodyti, kad Lietuva yra moderni ir labai įdomi šalis, ji, aišku, mažytė, čia nėra labai daug ką daryti, bet visą laiką manau, kad savaitei į Lietuvą galima atvažiuoti ir labai gerai praleisti laiką“, - mano R. Bartkus.
Jis sako, jog ir į jo parodą ruošiasi atvykti bent 25 užsieniečiai, tačiau atvykę, žinoma, jie domėsis ir miestu.
„Taigi, manau, kad dirbu ir kaip Vilniaus ambasadorius, - šypsosi menininkas. - Man tai atrodo labai įdomu, nes kartą čia apsilankę žmonės vėliau grįžta į Lietuvą. O Vilnius kasmet tampa vis gražesnis, manau, labai šauniame mieste gyvenate.“
