Jūriniai turistai keliauja kruiziniais laivais, mažaisiais pramoginiais laiveliais ar jachtomis. Kruizinių laivų terminalas Klaipėdoje pastatytas prieš septynerius metus, tačiau Latvija ir Estija iki šiol sulaukia gerokai daugiau tokių laivų ir jais atvykstančių turistų.
Šiemet kruiziniais laineriais į Klaipėdą atplaukė daugiau nei 35 tūkstančiai žmonių, tačiau tai yra vos 7 proc. nuo visų, aplankiusių trijų Baltijos šalių uostus.
Uostamiesčio turizmo specialistai sako, kad pritraukti daugiau kruizinių turistų jau trukdo ir tai, kad pritrūksta vietos kruiziniams laivams švartuoti.
„Jau keletą metų susiduriame su tokia problema, kad vieną dieną nori atvykti keletas kruizinių laivų ir jie tiesiog netelpa. Daugėja regatų Klaipėdos mieste ir tuo pačiu kruiziniai laivai negali švartuotis mūsų uoste“, – teigė Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Kruiziniai laivai galėtų švartuotis pradėtame statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale. Jo vadovai sako likę be dalies finansavimo, nes Turizmo įstatyme iki šiol nėra jūrinį turizmą apibrėžiančių sąvokų.
„Mes prieš metus per eilinį šaukimą, kada būna paraiškos teikiamos, teikėme paraišką. Bet buvo įvertinta, kad tai yra ne aktyvaus poilsio turizmas, ir mūsų paraiška buvo atmesta, o mes negavome finansavimo“, – kalbėjo įmonės „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
Pilies jachtų uostelio operatoriai sako, kad Europos Sąjungos finansinė parama jūrinio turizmo infrastruktūrai plėtoti yra be galo reikalinga, nes milijoninės investicijos atsiperka lėtai.
„Savo ruožtu verslas, dėdamas tokius pinigus, atitinkamai gali pradėti branginti laivų stovėjimą šitoj vietoj, kas niekam nėra priimtina“, – teigia įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ direktorius Alvydas Butkus.
Siekti finansinės paramos greičiausiai būtų lengviau, jei jūrinis turizmas būtų įteisintas kaip lygiavertė turizmo šaka. Praėjusią savaitę Seime buvo svarstytos Turizmo įstatymo pataisos, tačiau jų priėmimas atidėtas pavasario sesijai.
