Nauja kokybė
Pernai Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo rekordinis skaičius užsienio turistų: pirmą kartą pasiekta ir viršyta 1 mln. riba – sulaukta 1 mln. 4 tūkst. turistų. Kokie viešbučiai juos pasitinka? Kaip jie reprezentuoja mūsų šalį?
„Galime didžiuotis savo viešbučiais. Net palyginus su viešbučiais, esančiais žymiuosiuose Europos miestuose: Londone, Paryžiuje, Berlyne. Mūsų viešbučiai – gerokai jaunesni ir gražesni“, – teigia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Pašnekovė priminė, kad didžiausia naujų viešbučių atidarymo banga buvo 2003 metais, kai beveik vienu metu buvo atidaryta 13 naujų viešbučių.
„Viešbučiai ir toliau statomi. Ką tik atidarytas „Kempinski“ viešbutis Lietuvai yra kokybės ženklas. Jis priklauso labai prabangių viešbučių grupei, kuri investuoja tikrai ne kiekvienoje šalyje ir ne kiekviename mieste. Tai, kad toks viešbutis atidarytas Vilniuje, reiškia mūsų pripažinimą ir įvertinimą“, – sako E. Šiškauskienė.
Šiuo metu Lietuvoje yra devyni 5 žvaigždučių viešbučiai. „Visi jie – išskirtiniai ir niekuo nenusileidžia 5 žvaigždučių viešbučiams kitose šalyse. Pavyzdžiui, Palangoje esantį viešbutį „Palanga“ galima lyginti su geriausiais Europos viešbučiais. Investuoja į kokybę ir kiti viešbučiai, pavyzdžiui, „Ramada Hotel & Suites Vilnius“. Jie iš tikrųjų yra prabangūs ir atitinka net ir reikliausio svečio reikalavimus“, – tikina pašnekovė.
„Ramada Hotel & Suites Vilnius“ praėjusiais metais pripažintas geriausia apgyvendinimo vieta Lietuvoje ir pelnė svetingiausiojo Vilniuje titulą.
Apsunkina PVM
Pasigirsta kalbų, kad ketinimų atidaryti viešbučius mūsų šalyje turi vieni didžiausių pasaulio viešbučių tinklų „Hilton“, „Sheraton“, antrąjį viešbutį Lietuvoje planuojantis tinklas „Ramada“, taip pat Prancūzijos viešbučių grupė „Louvre“.
E. Šiškauskienės teigimu, tarptautinius investuotojus atbaido Lietuvos mokesčių politika: per trejus metus mokesčiai keitėsi daug kartų, dėl ateities vyrauja nežinia. Juk sprendimai dėl mokesčių lemia milijoninius pokyčius investuotojams.
„Išaugęs pridėtinės vertės mokestis (PVM) labai apsunkino verslą. Per pirmąjį ketvirtį nepaskirstytų nuostolių likučiai viešbučiams padidėjo 92 mln. litų. Ilgalaikių finansinių skolų likučiai padidėjo 828 mln. litų. Verslo nuostoliai – didžiuliai“, – tvirtina E. Šiškauskienė.
Pasak pašnekovės, turistų srautai auga, tačiau investicijų mažėja, o tai kelia rimtą grėsmę ne tik viešbučių verslui, bet ir teigiamam šalies įvaizdžiui.
Daugiausia – užsieniečių
E. Šiškauskienės duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį net 66 proc. visų svečių buvo užsieniečiai. Daugumą, t. y. 36,6 proc., užsienio svečių sudarė svečiai iš kaimyninių šalių: Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos.
„Svečių iš Lenkijos padaugėjo maždaug 39,5 proc., iš Rusijos – 31,6 proc. Pagausėjo turistų ir iš Vokietijos, Ispanijos, Skandinavijos šalių. Manau, kad tai – ir Turizmo departamento, ir verslo nuopelnas“, – sako pašnekovė.
Pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūrusio viešbučio „Ramada Hotel & Suites Vilnius“ atstovė Jolita Buinauskaitė teigia, kad svečių apsilankymo tikslai priklauso ir nuo metų laiko. „Mūsų viešbutyje kasmet apsilanko apie 20 tūkst. svečių. Daugiausia – iš JAV, Kinijos, Brazilijos, Norvegijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos. Vasaros sezono metu dauguma atvažiuoja pažintiniais tikslais arba poilsiui Lietuvoje. O žiemą, rudenį sulaukiame daugiausia svečių, kurie atvyksta verslo reikalais“, – dėsto pašnekovė.
Nuskriaustas Kaunas
Nors turistų daugėja, itin aktuali problema išlieka susisiekimas. Nuo rudens dalis „Ryanair“ skrydžių perkelta į sostinę. Nuo šiol iš Kauno bus skraidoma tik į 4 ar 5 šalis iš 14, o tai gali turėti liūdnų padarinių Kauno viešbučiams.
„Šis sprendimas – tikra katastrofa. Kauno viešbučiuose tikrai sumažės svečių, – tikina E. Šiškauskienė. – Tai neduos naudos ir Vilniui. Lietuva ganėtinai sunkiai pasiekiama iš pagrindinių Europos oro uostų, o svarbiausia – neskraidina verslo klientams tinkančios kompanijos. Kitąmet norime į Lietuvą prisivilioti kuo daugiau verslo klientų. Tam reikia solidžių oro bendrovių. Su pigiomis verslo klientai tikrai neskraidys. Dėl verslo klientams tinkančios kompanijos nebuvimo galime pralaimėti konkurencinę kovą su kaimyninėmis valstybėmis.“
Pasak pašnekovės, kitose šalyse egzistuojanti praktika puikiai tiktų ir Lietuvai: solidžios oro bendrovės skraidina iš sostinės, pigios – iš Kauno. Iš to laimėtų abu miestai.
„Vilniuje ir Druskininkuose svečių padaugėjo, o Kaune – sumažėjo, – tvirtina Zigmantas Dargevičius, 4 žvaigždučių viešbučius „Best Western“ Vilniuje, Kaune, Druskininkuose ir Palangoje valdančios bendrovės „Liuks“ generalinis direktorius. – Kol „Ryanair“ skraidino daugiausia iš Kauno, turistų buvo maždaug 20 proc. daugiau.“
Pagal poreikius
„Tiek verslo atstovai, kurie atvyksta į konferencijas, susitikimus, tiek turtingi rusai, baltarusiai, kurie nori pailsėti ar apsipirkti, renkasi prabangius 4 ar 5 žvaigždučių viešbučius. Turistų grupėms pakanka ir 2 ar 3 žvaigždučių“, – sako pašnekovė.
E. Šiškauskienės teigimu, mūsų viešbučiai gali patenkinti net ir itin išrankaus svečio poreikius. „Rusams, baltarusiams viešbutis turi būti kuo prabangesnis, šampanas kambaryje – kuo brangesnis. Butelis – ne pigesnis kaip 700–800 litų. 200 litų kainuojantis šampanas gali būti traktuojamas kaip didžiausias įžeidimas. Šiems svečiams būtina akivaizdi prabanga“, – pabrėžia pašnekovė.
Išskirtiniai pageidavimai
J. Buinauskaitė galėtų labai ilgai vardinti garsių viešbučio „Ramada Hotel & Suites Vilnius“ svečių pavardes. Čia buvo apsistoję Stingas, Enrikė Iglesijasas, Cukero, Demis Rusas, „Scorpions“, „Nazareth“, Filipas Kirkorovas, Ala Pugačiova, Dima Bilanas, Maksimas Galkinas, Nikolajus Baskovas ir kitos garsenybės.
Pasakoti apie kiekvieno iš jų pageidavimus – neverta, galbūt ir neetiška, tačiau keletą įdomių detalių pašnekovė sutiko atskleisti. „Esame sulaukę prašymo užtemdyti visus langus, kad į kambarį nepatektų jokios šviesos. Kitas svečias norėjo, kad kambaryje visada būtų tam tikra temperatūra, – pasakoja J. Buinauskaitė. – Turėjome vieną svečią, kuris tam, kad jo neblaškytų pašaliniai, išsinuomojo visą viešbučio aukštą ir jame gyveno vienas.“
Žvaigždės, pasak viešbučio atstovės, pageidauja išeiti į miestą pro slaptus išėjimus. Tuo tikslu jiems leidžiama pasinaudoti slaptu požeminiu tuneliu.
E. Šiškauskienės teigimu, turtingi svečiai iš Europos pageidauja kitokios – „tylios“ – prabangos. „Jiems turi būti patogu, jauku, geras maistas, internetas ir kitokios patogiam gyvenimui skirtos detalės“, – sako pašnekovė.
Kaip namie
Klientas bus patenkintas ar ne, priklauso ir nuo viešbučio darbo filosofijos.
„Best Western“ orientuojasi į svetingumą. Mums jis – itin svarbus. Vadovaujamės tuo, kad klientas visada teisus. Turi būti švaru, tvarkinga, patogu – viskas svečiui. Svarbiausia, kad mūsų svečiai sugrįžta, o tai rodo, jog mes dirbame tinkama linkme“, – dėsto Z. Dargevičius.
Lojaliais klientais pasigirti gali ir prabangaus sostinės senamiesčio viešbučio „Narutis“ generalinė direktorė Nadežda Novickienė.
„Mūsų viešbutis – pačioje senamiesčio širdyje, o tai labai patogu svečiams. Be to, mes ypatingi dar ir tuo, kad savo viešbutyje kuriame jaukią namų atmosferą. Svečias čia turi puikiai jaustis – jam turi būti suteiktos visos paslaugos, mandagus aptarnavimas, nuoširdus rūpinimasis, – pabrėžia N. Novickienė. – Svečiai labai noriai sugrįžta. Yra žmonių, kurie pas mus buvo apsistoję 20 ar 30 kartų. Tai puikus įvertinimas.“
Pašnekovė pripažino, kad nuo viešbučio priklauso įspūdis apie visą šalį.
J. Buinauskaitės nuomone, svarbiausia yra skirti svečiui asmeninį dėmesį (pasitikimas, sveikinimo kortelė kambaryje, asmeninis vardinis meniu restorane ir pan.) bei suteikti daugiau paslaugų, nei jis tikėjosi, t. y. viršyti jo lūkesčius.
Pasak E. Šiškauskienės, Lietuvoje yra viešbučių, kurie laukia ne tik svečių, bet ir jų augintinių.
„Mabre Residence Hotel“ – puikus viešbutis, išsiskiriantis ypatinga atmosfera. Čia mielai lankosi svečiai su šunimis – jie prižiūrimi ne prasčiau nei vaikai. Meile augintiniams šis viešbutis pelno didžiulę svečių pagarbą“, – šypteli pašnekovė.
Apie išskirtinius augintinių poreikius prasitarė ir J. Buinauskaitė. Viešbutyje „Ramada Hotel & Suites Vilnius“ svečiai iš restorano meniu yra užsakinėję patiekalus ne tik sau, bet ir savo augintiniams. Vienas šunelis vaišinosi marmurinės jautienos kepsniu, kitas ragavo jūrų ešerio...
Bendra sistema
5 žvaigždučių viešbučiai Turkijoje ir Lietuvoje skiriasi. Tad ko verta klasifikacija ir ką ji suteikia?
„Visa Europa eina bendros klasifikavimo sistemos link. Nuo 2011 metų Lietuva oficialiai prisijungė prie Europos viešbučių ir restoranų asociacijos harmoningos klasifikavimo sistemos. Čia buvo nagrinėjamos ir lyginamos įvairios klasifikavimo sistemos bei nustatyta bendra klasifikavimo sistema, kuri bus taikoma Europos šalims. Šią bendrą klasifikavimo sistemą jau taiko 11 Europos šalių. Lietuvoje ji diegiama palaipsniui“, – pasakoja E. Šiškauskienė.
Pasak pašnekovės, visa tai daroma tam, kad būtų aišku, ko galima tikėtis iš vieno ar kito lygio viešbučio.
„Reikia pripažinti, kad ši klasifikavimo sistema – gana liberali, – teigia E. Šiškauskienė. – Lietuvoje buvo reikalaujama, kad 5 žvaigždučių viešbutis būtinai turėtų baseiną, net jeigu jis yra senamiestyje, o tai – labai brangi ir nepasiteisinanti investicija. Dabar to nereikia – pakaks ypatingo vaizdo, terasos ar kokio kito pranašumo.“
Pasak E. Šiškauskienės, 3 žvaigždučių viešbučiui Lietuvoje buvo privalu turėti iki 22 val. veikiantį restoraną. „Dabar toks viešbutis turės suteikti svečiams galimybę papusryčiauti, tačiau turėti restoraną nebus privaloma, – sako pašnekovė. – Mano nuomone, tokie pokyčiai – labai protingi.“