„Faktinių duomenų negaliu pakomentuoti, nes tai geriausiai gali padaryti ministerija. Tai yra fakto klausimas ir jei jie meluoja, tai netgi patikrinti, ar išleisti tie pinigai, mes negalime, nes ta informacija yra užrakinta jų kompiuteriuose. Dabar dėl paties Skatinimo plano, tai jo poveikio vertinimas priklauso nuo lūkesčių – ko mes tikėjomės iš plano.
Pavyzdžiui mes, Laisvosios rinkos institutas, iš plano labiausiai tikėjomės Saulėtekio dalies - verslo sąlygų gerinimas ir bus tas tikrasis skatinimo planas. Deja, ta dalis nesuveikė, o kitos dalys net ir suveikti negalėjo, nes jos neproporcingos problemos mastu. Negalima paskatinti ekonomikos papildomomis finansinėmis injekcijomis, jeigu nėra žmonėms galimybių dirbti ir kurti. Tai yra tarsi pylimas į kiaurą maišą. Dar galim įpilti milijardą, dar galim įpilti ten milijardą, bet jei nepagerinam verslo sąlygų, tai yra tiesiog (pinigų) suvalgymas”, - Žinių radijo laidoje „Finansai: faktai ir nuomonės“sakė R. Vainienė.
Pasak ekonomistės, šnipštas iš ekonomikos skatinimo išėjo todėl, kad buvo pasirinktas ne toks kelias – ne verslo sąlygų gerinimo, o finansinių injekcijų. Dėl to, pasak jos, ir valdžia per daug pastangų sudėjo į „gražinimą”, o ne skatinimą. R. Vainienė siūlo sukeisti prioritetus ir atsisakyti gilinimosi į tuos dalykus, kurie nereikšmingi.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas mano, kad ekonomikos skatinimo planas ne paskatino Europos struktūrinių fondų pinigų panaudojimo, o priešingai – jį pristabdė.
„Skatinimo plane yra įrašytas punktas – spartesnis struktūrinės paramos fondų panaudojimas. Dėl Skatinimo plano jisai stipriai sulėtėjo, kai kuriose priemonėse, sakykime daugiabučių renovavime, įmonių gamybinių pajėgumų didinime ir t.t., jisai buvo apskritai sulėtintas arba sustabdytas visiškai.<…>”, - teigė S.Besagirskas.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, kad ekonomikos skatinimo planas užstrigo dėl pernelyg didelio biurokratinio reglamentavimo.
„Ką bedarytų, kur benorėtų kažkur priemones pritaikyti, visur mes susiduriame su Europos Sąjungos tam tikrai reglamentais. O jų perkėlimas į mūsų teisę, tai yra stabdis, stabdis ir dar karta stabdis. Buvo paleistos priemonės „Asistentas 1”, „Asistentas 2” – priemonės buvo numatytos labai geros, bet greitų žingsnių neįmanoma yra padaryti.<…>”, - sakė D. Matukienė
