Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Šiaulių banko pajamos už paslaugas ir komisinius augo 13 proc. iki 4,135 mln. litų, o išlaidos šioms reikmėms padidėjo 7 proc., iki 2,047 mln. litų.
Augimą per ketvirtį iš pajamų už paslaugas ir komisinius fiksavo ir „Swedbank“. Banko pajamos iš šios srities šiemet padidėjo 5 proc., iki 69,712 mln. litų, kai išlaidos augo 2 proc., iki 14,4 mln. litų.
Bankai augusias pajamas paaiškina šalies ekonomikos atsigavimu ir dėl to padidėjusiu klientų aktyvumu.
„Tam daugiausia įtakos turėjo išaugęs atliktų banko operacijų skaičius, didėjantis klientų skaičius ir jų aktyvumas. Žvelgiant į keturis metų ketvirčius apskritai, pirmasis ketvirtis tradiciškai būna pasyviausias. Antrojo ketvirčio augimas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus yra dėsningas“, - sako „Swedbank“ finansų analizės ir planavimo departamento direktorius Antanas Senkus.
„2012 metų II ketvirčio paslaugų ir komisinių grynosios pajamos sudarė 11 proc. visų Šiaulių banko veiklos pajamų, tam reikšmingos įtakos turėjo pastebimai padidėjęs atsiskaitymų skaičius. Klientai įvertino Šiaulių banko teikiamas finansines paslaugas bei patrauklius įkainius už atliekamas finansines operacijas. Tai atspindi ir žymiai išaugęs klientų skaičius, kuris perkopė 153 tūkstančius“, - antrina Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.
Bankininkai paaiškina, kad skirtumas tarp lėčiau augusių išlaidų nei pajamų yra nedidelis ir susidaro priklausomai nuo to, kada kokios medžiagos perkamos.
„Augimo skirtumas yra nedidelis ir čia iš tiesų didelių išvadų daryti neverta. Prie komisinių išlaidų čia skaičiuojami tokie dalykai kaip sutarčių blankai, kortelių plastikas ir panašūs dalykai, kurie užsakomi atsiradus poreikiui. Jei tokie pirkimai vykdomi nereguliariai, jų išlaidos nepasiskirsto tolygiai tarp ketvirčių ir vien tai gali turėti žymios įtakos, - aiškina A. Senkus. - Žvelgiant iš bendros perspektyvos – pavedimų atlikimo verslas naudoja nemažai išteklių. Pavyzdžiui, tai aptarnavimo tinklas, investicijos į e-kanalų plėtrą ir panašiai. Žiūrėti į šias paslaugas būtina bendrame banko veiklos kontekste. Bankas siūlo nemažai nemokamų paslaugų, pavyzdžiui, pinigų išgryninimas bankomatuose, kurios nemažai kainuoja ir mažina pelną. Bankas į savo veiklą visada žiūri iš kliento perspektyvos - tik sudarant patogius ir prieinamus paslaugų suteikimo būdus, kurie kuria vertę klientui, bankas gali tikėtis pelningos veiklos.“
Komisinius ir paslaugas mato kaip alternatyvias pajamas
“Mes stebime šią tendenciją jau ne kelis ketvirčius, o kelerius metus iš eilės ir manome, kad tai yra susiję su noru atsigriebti stebint kitų pajamų mažėjimą, galimybes uždirbti iš kreditų. Normalu, kad bankai ieško uždarbio šaltinių kituose vietose, kur vartotojai nėra tiek lankstūs, jie negali atsisakyti daryti pavedimų, negali atsisakyti pinigų išgryninimo ar kreditinių kortelių aptarnavimo paslaugų, kai kreditavimas yra smarkiai stabtelėjęs“, - dėsto K. Kupšys.
Pasak jo, panašias tendencijas – kai paslaugų ir komisinių pajamos didėja - galima pastebėti beveik visuose šalies bankuose ir tai sunkiai galima paaiškinti vien didesniais vartotojų srautais.
„Nežinau, iš kur gali daugėti bankų klientų, jeigu iš Lietuvos vis daugiau žmonių išvažiuoja ir mažai kas grįžta, o mes matome įkainių augimą. Pažiūrėkime bendrą įkainių kitimo tendenciją per pastaruosius penketą, dešimt metų ir pamatysime, kad yra ir naujai atsirandančių mokesčių, o kai kurie įkainiai palaipsniui kyla. Trys bankai yra paskelbę apie įkainių sumažėjimą, bet septyni neskelbia. Nors vieno – kito ketvirčio rezultatai gali skirtis, bet ilgametė tendencija yra tokia, kad bankai vis daugiau uždirba iš paslaugų, nes iš kreditavimo jie uždirba nebe taip sočiai, nes jis – pristabdytas“, - mano K. Kupšys.
Šiuo metu ne visi bankai yra pateikę finansines ataskaitas už antrąjį šių metų ketvirtį, todėl ne visų bankų pajamas už paslaugas ir komisinius galima palyginti.
