Nors dauguma kaimo žmonių neturi darbo, bet turi daug laisvo laiko, parduotuvėse jie perka pigius lenkiškus kalakutienos kotletus, kuriuos tereikia pasišildyti, arba lenkų pagamintas dešreles.
Kiaušiniai kaimų parduotuvių lentynose - taip pat tik lenkiški. Prieš penkiolika metų Anykščių rajone, Viešintose, parduotuvę įkūręs Jonas Malinauskas pripažino, kad per šiuos metus jo turimos parduotuvės apyvarta sumažėjo bemaž per pusę.
Parduotuvės savininkas vakar pabrėžė, kad žiemą gerokai mažiau nuperkama net duonos. Neturėdamos kitokios veiklos kaimo moterys pačios dažniau maišo tešlą ir kepa bandeles. Tačiau, anot jo, tai daro vyresnės moterys. Jaunuomenė linkusi maitintis pusgaminiais – t. y. rusiškomis sausomis sriubomis ir lenkiškais kotletais.
Dienraščio pašnekovai prekybininkai vakar taip pat pripažino, kad jiems ypač skaudi yra pirkimo „ant kryžiuko“ tema. Panevėžio rajone pardavėja dirbanti Daiva neslėpė, kad „ant kryžiuko“ iki šiol perka kone kas antras trečias kaimo žmogus. Anot prekybininkės, taip perkama ne tik neturint pinigų susimokėti už pirkinius, bet ir dėl to, kad žmonės nori kuo ilgiau pasilaikyti piniginėje 200 ar 100 litų banknotą. „Tokie pinigai kaimiečiams – itin dideli, tad ne vienas žmogus man yra prisipažinęs, kad negali su 100 ar 200 litų banknotu atsiskirti“, – teigė Daiva.
