Šiuo metu Jungtinės Valstijos kas mėnesį skolinasi po 125 mlrd. dolerių (308 mlrd. Lt). Prezidento Baracko Obamos administracija nori padidinti skolinimosi limitą iki 2 trilijonų dolerių (apie 5 trilijonai Lt). Su naujais pinigais šalis išsilaikytų iki 2012 m. rinkimų pabaigos.
Dauguma analitikų įsitikinę, kad šalims pavyks susitarti iki rugpjūčio 2 d., tačiau JAV finansų ministerija karštligiškai ruošiasi pablogėjimui.
Specialistai teikia niūriausias prognozes, kas bus, jeigu politikai nutemps didžiausią pasaulio ekonomiką iki negalėjimo vykdyti finansinių įsipareigojimų, nuo pakartotinos recesijos iki naujos pasaulinės ekonominės krizės.
B. Obamos administracija baiminasi, kad investuotojų panika dėl rugpjūčio 2 d. nemokumo turės pasekmių, pranoksiančių 2008 m. banko „Lehman Brothers“ pasekmes. Tai gali padaryti galą dabartinio Amerikos prezidento karjerai.
Įvykus techniniam nemokumui, pirmiausiai padidės JAV Finansų ministerijos pajamingumas iš valstybinių vertybinių popierių. Procentinės sumos šoktels, o tai padidins ir taip didelės valstybės skolos aptarnavimą.
Amerikos Finansų ministerija neteks patrauklumo stambiausių užsienio investuotojų akyse, jie paprasčiausiai nustos skolinti net ir tada, kai jau bus galima skolinti. Šiuo metu užsieniečiai turi JAV vyriausybės vertybinių popierių už 4,45 trilijono dolerių (11 trilijono Lt), bet Kinija ir kiti stambūs pirkėjai, baimindamiesi JAV nemokumo, jau dabar pristabdė pirkimą.
Po šoko finansų rinkoje investuotojai greičiausiai pradės pardavinėti visus JAV vertybinius popierius. Pirmiausiai tai paveiks likvidžią akcijų rinką, susidarius tokiai situacijai padėtis joje sparčiai pablogės. O tai savo ruožtu gali sukelti įkaito vertės išlaikymo prievolių (angl. margin calls) bangą, nes dauguma kreditorių ima kaip piniginį garantą akcijas, o jų vertė gali nukristi iki tokio lygio, kad nebepadengs skolos.
Eiliniams amerikiečiams nemokumas irgi nežada nieko gero – išaugs procentai paskolų rinkoje, todėl ilgam sumažės pirkėjų aktyvumas. Tai prasčiausias scenarijus valstybei, kurioje vartotojų išlaidos sudaro trečdalį BVP, o būsto rinka po 2008 m. šoko tebėra komoje.
