„Kasos aparatas skirtas tik paimtų grynų pinigų fiksavimui, tad jokiu būdu negalima teigti, kad turguose nebebus galima derėtis - tiesiog pardavėjas išmuš kasos čekį tokiai sumai, kiek realiai gavo pinigų,
o ne kiek parašyta prie parduodamos prekės", - DELFI pasakojo finansų ministrės atstovė spaudai Giedrė Balčytytė.
Vyriausybėje klausimą dėl kasos aparatų įdiegimo dengtose turgavietėse, kuriose prekiaujama maistu, ketinama svarstyti pirmadienį vyksiančiame pasitarime. Jame taip pat ketinama de facto apsispręsti, ar atsisakyti lengvatos parduotuvėms ant ratų, kurios paprastai aptarnauja kaimo vietovių gyventojus.
Tačiau Finansų ministerijos parengtame aprašo projekte teigiama, jog kasos aparatų neteks naudoti tiems individualia veikla užsiimantiems gyventojams, kurie prekiauja savo namų valdoje, sodo sklype ar ūkyje išaugintais maisto ar kitais žemės ūkio produktais, jeigu pajamos iš tokio ūkelio neviršija kiek daugiau nei 4 tūkst. Lt.
Planuojama, kad turėti kasos aparatus reikės jau nuo šių metų gegužės 1 d., pirmiesiems prekeiviams žadama kompensuoti visą kasos aparato kainą.
Skaičiuojama, kad kasos aparatus turės nusipirkti maždaug 2-3 tūkst. prekeivių. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, turgaus prekeiviams tinkami nauji kasos aparatai kainuoja 800-1000 Lt, naudoti – apie 500 Lt.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija piktinasi, esą kasos aparatų įvedimas sužlugdys smulkųjį verslą ir ketina vasario 7 d. prie Seimo bei Vyriausybės surengti mitingą.
Tuo metu Vyriausybės atstovai laikosi nuomonės, kad kasos aparatai palengvins prekybininkų darbą, mat jiems nebereiks pildyti pajamų ir išlaidų žurnalų, o užteks kasos aparato atspausdintos dienos ataskaitos. Be tol, manoma, kad nesant kasos aparatų dalis pajamų yra nuslepiama.
„Šiuo metu vidutinės deklaruojamos pajamos iš tokios veiklos yra 20-30 tūkst. Lt per metus. Įvertinus tokios veiklos pelningumą, kuris vargiai gali būti didesnis nei 10 proc., išeina, kad pelnas yra 200-300 Lt per mėnesį. Tada man kyla klausimas, kokia prasmė yra vykdyti tokį verslą?“, - yra teigusi finansų ministrė I. Šimonytė.
Šiuo metu 21 proc. pridėtinės vertės mokestį reikia mokėti tiems prekeiviams, kurių apyvarta per metus viršija 100 tūkst. Lt.
DELFI primena, kad Vyriausybė jau antrą sykį bando įpareigoti turgaus prekeivius pirkti kasos aparatus. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką, skaičiuojama, kad turguose neapskaitomi keli šimtai milijonų litų per metus.
Pirmą sykį apie kasos aparatus turguose prabilta dar 2008 m. pabaigoje. Tačiau tąkart buvo sulaukta didžiulio smulkiųjų verslininkų pasipiktinimo ir grasinimo mitinguoti, todėl pasirašytas memorandumas, kuriame Vyriausybė pažadėjo atsisakyti šios idėjos.
Po to buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri nusprendė, kad vietoj kasos aparatų įdiegimo turguose, visa į prekyvietę atvežta mėsa ir jos produktai turės būti registruojami specialiame žurnale.
Taip pat nuspręsta, kad ne mažiau kaip 20–25 proc. prekybos vietų turgavietėse būtų rezervuotos Lietuvoje užaugintai ir pagamintai produkcijai parduoti, sugriežtinti mėsos, pieno, daržovių, vaisių, uogų ženklinimo ir kilmės reikalavimai.
Tos pačios darbo grupės siūlymu uždraustas prekių perpardavinėjimas tarp asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimus.
