„Formuojama tokia terpė, kad Laisvės alėjoje galima įsigyti tokių prekių, kurių neįsigysite prekybos centruose, tos prekės yra įvairios, tiek vidutinio, tiek aukštesnio lygio. Be to, šioje gatvėje įsikūrė daugiau paslaugų tiekėjų, pavyzdžiui, kepyklų, kuriuose galima ateiti išgerti kavos ar arbatos, suvalgyti bandelę“, - pasakoja nekilnojamojo turto (NT) „Ober-haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas.
„Per pastaruosius metus, pusantrų pasijautė geros tendencijos, jog jei anksčiau Laisvės alėja buvo vadinama batų parduotuvių alėja, tai batų parduotuvių liko viena kita, o vietoje jų turime mažų kavinukių ir kepyklėlių, restoranų gal nelabai daug, bet jau daugėja, tad paslaugų verslas pamažu sugrįžta į Laisvės alėją“, - antrina restoranų tinklą valdančios bendrovės „Miesto sodas“ direktorius Gintautas Ruminas.
Verslininkai sutinka, jog centrinėje Kauno gatvėje svečių daugėja ne taip sparčiai, kaip miesto senamiestyje, tačiau sako, jog naudos iš to tenka ir Laisvės alėjai, o kaip reikalai klostysis toliau, parodys 2012-ieji.
“Pagrindinis lūkestis, kad šie metai nebūtų blogesni nei pernykščiai. Pernai labai gerą postūmį davė mažų kavinukių atsiradimas, tuo pačiu ir Laisvės alėjos atsigavimas. Mano manymu, įtakos tam turėjo ir Tarptautinės Hanzos dienos bei Europos vyrų krepšinio čempionatas. Šiais metais tokių didelių renginių nenusimato, tai palinkėjimas man pačiam ir kolegoms, kad nebūtų blogiau negu buvo pernai”, - sako G. Ruminas.
Kavinių tinklo “Coffee Inn” bendraturtis Nidas Kiuberis į šiuos metus taip pat žvelgia optimistiškai ir mano, kad pernykščių rezultatų padės pasiekti tokie renginiai kaip tradicija jau tapusi gatvės muzikos diena, Kauno dienos ir kiti įvykiai.
Blogiausius laikus mato praeityje
Paslaugų tiekėjai ir NT atstovai tvirtina, kad blogiausi laikai jau yra praeityje – esą pagrindinėje miesto gatvėje išliko tik konkurencingi prekybininkai, kurie atitinka šioje miesto dalyje besilankančių svečių poreikius ir verslo aplinką.
“Palyginti su tuo, kas buvo prieš dvejus – trejus metus, tai nėra ir ką palyginti. Laisvės alėja atsigauna, tačiau nepasakyčiau, kad ji buvo visiškai numirusi, gal tik buvo pasigautas toks žodis. Aišku, mes su baltu pavydu žiūrime į senamiestį“, - atvirauja „Miesto sodo“ vadovas.
„Mes atėjome į Laisvės alėja, kai aplinkui buvo vien skelbimai „išnuomojama“, buvo net nejauku atsidarinėti, - pasakoja kavinių tinklo “Coffee Inn” bendraturtis. - Bet mes atėjome su tikėjimu, kad reikia „užsiauginti“ srautą žmonių, dabar tai ir vyksta – ir apyvartos auga, ir žmonių kiekiai didėja. Mano manymu, Laisvės alėjoje visada bus žmonių, nes gyventojams tai legendinė vieta.“
“Coffee Inn” Kauno pagrindinėje miesto gatvėje atidarytas 2009 m.
„Dalis silpnesnių ir kuriems nesisekė pasikeitus situacijai pasitraukė ir dabar tas nišos, kurios susiformavo 2008 – 2009 m., užpildytos“, - sako „Ober-haus“ Kauno biuro vadovas.
NT bendrovės atstovas pastebi, jog nors Laisvės alėja kol kas nėra kompleksiškai renovuota, paslaugų teikėjai noriai kraustosi į šią gatvę, o esą ir nuomos kainos „nesikandžioja“ - priklausomai nuo vietos, jos vidutiniškai siekia 45-60 Lt už kvadratinį metrą mėnesiui.
Nori atsinaujinti
Tai, kad pagrindinės Kauno gatvės populiarumą galėtų padidinti ne vienerius metus planuojama renovacija, svarsto ne vienas verslininkas. Esą sostinėje renovuotas Gedimino prospektas pasiteisino.
„Liūdna tai, kad visą laiką buvo kalbama, jog Laisvės alėjai jau yra parengtas techninis projektas ir turi vykti renovacija, kaip Vilniuje vyko Gedimino prospekte. Žinoma, jei pakeisime vienas plyteles į kitas, tai nereiškia, kad žmonių padaugės, nes jų srautus formuoja ne tik danga, bet ji prisideda, o estetinio atsigavimo reikia“, - mano G. Ruminas.
Pasak jo, anksčiau politikai žadėdavo, jog pagrindinės miesto gatvės bus imtasi pabaigus „Žalgirio areną“.
„Dabar arena pastatyta – viskas, politikai nutilo. Laisvės alėjos projektas padėtas į stalčių, dabar svarbūs tiltų, prospektų remontai ir panašiai, tai supratau, jog planai Laisvės alėjai dar keliems metams sustos“, - svarsto „Miesto sodo“ direktorius.
Renovacijos naudą mato ir N. Kiuberis, tačiau jis pastebi, kad šis procesas turėtų būti derinamas su verslininkais – esą, jei prie kavinės nebūtų galima ilgesnį laiką prieiti, ji renovacijos naudos jau gali ir nepajusti.
