Pirmasis – chaosas. Graikija turi įrodyti, kad daro pažangą konsoliduodama valstybinius finansus, Europos Sąjunga perves dar dalį iš paramos paketo, Tarptautinis valiutos fondas taip pat padarys indėlį. Be to, kaip rašoma leidinyje, galima tikėtis padidėjusio nedarbo, lėto ekonomikos augimo ir socialinės įtampos.
Vystant scenarijų įtampa tik didėtų. Nepaisant programos pagalbų ir konsolidacijų, finansų rinkose neramu. To priežastis ir vienos finansų politikos nebuvimas – yra tik „ balsų kakofonija, dairantis į kelių valstybių rinkėjų nuomonę“. Šis scenarijus reikš antikrizinės įliejimo politikos pratęsimą.
Antras kelias – gerokai padidinti paramą krizės ištiktoms šalims. Šiuo metu siūloma skirti 700 mlrd. eurų (2,4 trilijono Lt) bet kalbama apie didesnę sumą – iki 1,5 trilijono eurų (5,1 trilijono Lt). Straipsnio autoriaus nuomone, visų pirma siūloma apginti Italiją nuo skolos krizės.
Tačiau, kaip rašoma leidinyje, šalių rėmėjų rinkėjai ir taip piktinasi dėl užsitęsusios skolų krizės. Berlynas jau atsisakė prisidėti didinant paramą.
Jei Graikija negrąžins skolos, tikėtinas nereguliuojamas bankrotas arba trečias kelias. Pasekmės bankams bus gana skaudžios, ir ne tik Graikijos rinkoje. Graikijos bankrotas gali sukelti stiprų Europos ir Vokietijos ekonomikos nuosmukį.
Tiesa, dalies ekonomistų nuomone, skolos restruktūrizavimas neišvengiamas, nes Graikija pati nepajėgs grąžinti skolos.
Ketvirtas kelias – euro zonos iširimas. Grįžus prie drachmų, pesetų ir eskudų šalių skolininkių eksporto pramonė taptų konkurencingesnė, nes jos devalvuotų savo valiutą, o tada jų prekės užsienyje atpigtų.
Deja, to kaina būtų per didelė, rašo straipsnio autorius – grįžus prie nacionalinių valiutų iširtų euro zona. Visgi tikėtina, kad Vokietija grįš prie markės arba (o tai dar labiau tikėtina) sukurs mažą valiutos sąjungą, kuriai priklausys mokiausios valstybės: Vokietija, Prancūzija, Suomija, Austrija ir Nyderlandai.
