DELFI rašė, jog anksčiau šią savaitę jis Žinių radijui yra sakęs, kad šalies nevalstybiniame sektoriuje dirba apie 200-250 tūkst. žmonių, tačiau penktadienį V. Majauskas patikslino, jog šis skaičius yra „labai preliminarus“ ir jis galėtų siekti 300-350 tūkst., bet ne 700 tūkst., apie kuriuos skelbia statistikai.
„Nenorėčiau pasakyti, kad tiek ir yra. Tas skaičius nėra žinomas – galima tik spėlioti. Patikslinus, gali būti 300-350 tūkst. – toks lygmuo, bet milijono nėra“, - sakė V. Majauskas.
Statistikos departamentas yra skelbęs, kad pernai trečią ketvirtį šalies ūkyje dirbo apie 698 tūkst.
„Mano asmenine nuomone, Statistikos departamento skaičiai yra daugiau formalizuoti ir jie neatspindi tikrosios padėties. Mano buvo noras buvo atkreipti dėmesį, kad yra labai daug nelegalaus darbo ir dėl to kuo skubiau reikalingas Nelegalaus darbo draudimo įstatymas ir naudodamiesi šiuo įrankiu, tiek Darbo inspekcija, tiek kitos kontroliuojančios institucijos galėtų suaktyvinti savo darbą ir kuo daugiau ištraukti žmonių iš šešėlio“, - sako V. Majauskas.
Jis teigia, jog panašių įžvalgų yra girdėjęs ir anksčiau, pavyzdžiui, iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovų, kurie teigė, jog trečdalis Lietuvos ūkio dirba nemokėdami visų mokesčių.
„Galime tada paskaičiuoti, kiek turėtų dirbti žmonių. Jeigu imtume trečdalį darbingo amžiaus žmonių - apie 300 tūkst. dirba nelegaliai. Tai iš kur toks skaičius susidaro? Dalis yra bedarbių, neįgaliųjų ir šiek tiek pensininkų“, - savo mintis pagrindžia jis.
Statistikos departamentas nenurodo, kiek žmonių galimai dirba neteisėtai, tačiau vertina neapskaitytos ekonomikos dalį BVP. Pavyzdžiui, 2007 m. ji sudarė 12,3 proc. BVP arba 12,21 mlrd. Lt to meto kainomis, o 2009 m. ši dalis padidėjo iki 16,6 proc. arba 15,26 mlrd. Lt to meto kainomis.
V.Majauskas: statistika iškreipta
Pasak V. Majausko, statistikai neatsižvelgia į tai, kad „Sodros“ skaičiuojami mokesčių mokėtojai ne visuomet yra visaverčiai rinkos dalyviai.
Pavyzdžiui, po 2-4 valandas dirbantys jaunuoliai, kurie nori prisidėti prie stipendijos, negali būti vadinami tikraisiais darbo rinkos dalyviais.
„Be to, yra žmonių, kurie dirba keliuose darbuose, pavyzdžiui, advokatas gali būti įsitaisęs 6-7 darbovietėse ir atitinkamai „Sodroje“ yra fiksuojama, kad iš kiekvieno darbo ateinančios sumos yra kaip atskiras žmogus, kaip atskiras mokėtojas“, - dėsto V. Majauskas.
Dirbančiųjų statistiką iškreipia ir įmonės, kurios beveik nevykdo veiklos, tačiau yra fiksuojamos „Sodros“ sistemoje.
„Kiek aš žinau, Lietuvoje yra maždaug apie 20 tūkst. uždarųjų akcinių bendrovių, kurios beveik nevykdo veiklos ir apie porą dešimčių tūkstančių tokių, kurioms pradėtos bankroto procedūros. Kol nepanaikintos uždarosios akcinės bendrovės, „Sodros“ mokėjimai vykdomi, o Statistikos departamentas į šituos dalykus neatsižvelgia, jis fiksuoja tiktai tai, kas yra „Sodros“ mokėtojų įplaukos, todėl pas juos skaičiai lyg ir yra, o iš tikrųjų tai yra apie formalūs rinkos dalyviai“, - dėsto V. Majauskas.
Siekia atkreipti dėmesį, jog dirbančiųjų mažai
V. Majauskas tikina, jog jo tikslas nėra klaidinti Lietuvą ar paneigti Statistikos departamento informaciją, tačiau atkreipti dėmesį į tai, jog daug darbingo amžiaus žmonių nedirba arba gyvena iš socialinių išmokų, o statistikų skaičiavimai nebūtinai atspindi darbo rinkos problematiką.
„Lietuvoje niekas neveda tikrosios darbo rinkos apskaitos, o ją galima būtų suvesti ir geriau prognozuoti tendencijas ir pamatyti rezultatus, kuriuos pasiekia vienos ar kitos institucijos, pavyzdžiui, koks iš tikrųjų žmonių kiekis yra ištrauktas iš šešėlio, ir matysime tikrąjį rinkos žemėlapį“, - sako jis.
Pasak jo, kalbant apie 2011 m. vykusį surašymą taip pat galima kelti įvairių klausimų, pavyzdžiui, kaip jame turėtų atsispindėti migrantai, kurie vis vyksta į užsienį dirbti po 3 mėnesius ir grįžta.
Skelbta, jog V. Majausko skaičiavimais, pensijų gavėjų yra apie milijoną, Statistikos departamentas skelbė, jog gaunančių pensijas yra 938 tūkst.
Statistikai skelbė, jog 2010 m. iš viso šalies valstybiniame ir privačiame sektoriuje buvo 1,09 mln. dirbančiųjų.
