Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienas galime tai nuspręsti pats: draudimo bendrovės dažniausiai leidžia gyventojams pasirinkti – savo gyvybę įvertinti tūkstančiais, milijonais ar milijardais. Tad kokia ta gyvybės kaina Lietuvoje ir svetur?
Įdomu tai, kad įvairiais amžiais ir įvairiose civilizacijose gyvybės kainą apibrėžti buvo bandoma remiantis pačiais įvairiausias kriterijais. Pavyzdžiui, pagal žmogaus kūno cheminę sudėtį ar pagal jo organizme esančių organų kainų sumas. Kai kurie mokslininkai žmogaus gyvybės piniginę vertę siūlo nustatyti, atsižvelgiant į jo profesijos rizikingumą ar visuomenei teikiamą naudą.
Kai kurios pasaulio valstybės yra oficialiai nustačiusios savo piliečių kainą. Pavyzdžiui, JAV Gamtos apsaugos agentūra 2008 m. vieno savo šalies piliečio gyvybę įvertino 6,9 mln. dolerių.
Kanadoje ši suma siekia nuo 1,7 iki 5,7 mln. JAV dolerių, o vieno Didžiosios Britanijos gyventojo gyvybė prilygsta 1,2 mln. dolerių. Daugelis tyrimų rodo, kad kuo šalis turtingesnė, tuo jos piliečiai vertinami brangiau. O štai vieno Indijos piliečio gyvybės kaina įvertinta tik 16 tūkst. dolerių.
Teorija skiriasi nuo praktikos
Kokia suma vertinama vieno Lietuvos piliečio gyvybė, šiuo metu oficialiai nėra nustatyta. Kita vertus, 2010 m. atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad didžioji dalis, t. y. 31 proc., mūsų šalies gyventojų savo gyvybę vertina nuo 501 tūkst. iki milijono litų suma. Tačiau, deja, teoriniai vertinimai dažnai skiriasi nuo praktikos: tokia suma apsidraudusiųjų gyvybę Lietuvoje yra vos 1 proc.
Mažesnėmis sumomis – 51–250 tūkst. litų – apklausos metu savo gyvybę įvertino ketvirtadalis respondentų. Tačiau vėlgi, realiai drausdamiesi gyvybę, tokias sumas pasirenka tik 13 proc. gyventojų. Tuo tarpu iki 50 tūkst. litų suma savo gyvybę įvertino vos 17 proc. apklaustųjų, nors tokiomis sumomis apsidraudusieji sudaro didžiumą – apie 86 proc.
Kokias iš to galima padaryti išvadas? Minėtas tyrimas parodė, kad mūsų šalies gyventojai savo gyvybę vertina gana didelėmis sumomis. Tačiau tas pats tyrimas atskleidžia ir mūsų visuomenės narių skurdžius finansinius resursus: realiai finansinei savo artimųjų apsaugai nelaimės atveju jie yra linkę skirti, deja, kur kas mažiau.
Tad drąsiai teoriškai savo gyvybę dažniausiai įkainoję nuo pusės iki milijono litų, sudarydami gyvybės draudimo sutartį mūsų šalies piliečiai neperžengia vidutinės gyvybės draudimo sumos – keliasdešimties tūkstančių.
Milijardas už gyvybę – daug ar mažai?
Įdomu tai, kad didžiausia minėto tyrimo metu įvardinta žmogaus gyvybės kaina Lietuvoje siekė 1 milijardą litų. Tuo tarpu Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, didžiausia pasirinkta gyvybės draudimo suma pagal draudimo sutartis su kaupimu (investicines ir su garantuotomis palūkanomis) Lietuvoje šiuo metu sudaro 4 mln. litų.
Didžiausia gyvybės rizikos draudimo suma (be kaupimo) siekia 1,35 mln. litų, o mirties dėl nelaimingo atsitikimo – 2,5 mln. litų.
Vidutinė mūsų šalies gyventojų pasirinkta gyvybės draudimo suma pagal draudimo sutartis su kaupimu (investicines ir su garantuotomis palūkanomis) 2010 m. siekė 38 tūkst. litų ir, palyginti su 2009 metais, išaugo 5 proc. Atitinkamai vidutinė rizikinio gyvybės draudimo suma (be kaupimo) tais pačiais metais sudarė 41 tūkst. litų, o mirties dėl nelaimingo atsitikimo – daugiau nei 36 tūkst. litų.
„Viena iš priežasčių, kodėl žmonės savo gyvybę realiai vertina mažesnėmis sumomis, yra ta, kad subjektyvus savęs vertinimas yra nepamatuotas. Tai yra jis būna nesusietas su žmogaus poreikiais, galimybėmis ir gebėjimais.
Be to, rinkdamiesi gyvybės draudimą, gyventojai dažnai mano (matyt, toks optimizmas mums yra įgimtas genetiškai), jog gyvens ilgai ir laimingai, dėl to ir nesiima tiksliai įvertinti, kiek lėšų nutikus nelaimei reikėtų jų artimųjų gerovei užtikrinti“, – taip komentuoja redakcijai Lietuvos gyvybės rinkos niuansus Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas.
Kaip įvertinti gyvybės kainą?
Pasak pašnekovo, mūsų šalyje gyvybę besidraudžiantis žmogus visų pirma pats įvertina jos kainą. O jau renkantis gyvybės draudimo sumą labai svarbu atsižvelgti į keletą svarbių faktorių: ar žmogus yra susituokęs, ar augina nepilnamečių vaikų, kokios yra jo sutuoktinio pajamos bei kokių finansinių įsipareigojimų jis turi.
Paprastai gyventojams rekomenduojama rinktis gyvybės draudimo sumą, atitinkančią bent trejų metų jo pajamas.
„Jeigu šeimoje yra keletas asmenų, kurie patys negali savimi finansiškai pasirūpinti – nepilnamečių vaikų, sunkių ligonių ir t. t., tuomet reikėtų rinktis didesnę draudimo sumą. Juk nelaimės atveju šiems šeimos nariams tekusi finansinė našta gali būti ir nepakeliama“, – pataria būsimiesiems draudėjams A. Bakšinskas.
Draudimo įmokų dydis priklauso nuo individualių asmens poreikių (draudimo sumos): jo lyties, amžiaus, profesijos, ligų, kuriomis jis serga, taip pat atsižvelgiama į tai, ar žmogus turi rizikingų pomėgių, pavyzdžiui, užsiima ekstremaliu sportu.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas taip pat pabrėžia, kad, nusprendus investuoti į gyvybės draudimą, svarbu žinoti, kurį šeimos narį drausti. „Jeigu vieno iš šeimos narių netekties atveju šeima nori gauti maksimalią finansinę apsaugą, patartina drausti tą, kuris turi didžiausias pajamas. Mat dažniausiai nuo jo gaunamų lėšų tiesiogiai priklauso ir visų jo artimųjų gerovė“, – pataria A. Bakšinskas.
Nuo Europos atsiliekame
LGDĮA duomenimis, pasaulyje gyvybės draudimo įmokos visame draudimo portfelyje sudaro daugiau nei 57 proc., Europoje – daugiau nei 59 proc., kaimyninėje Lenkijoje – beveik 51 proc., Estijoje – apie 43 proc., o Lietuvoje jos tesiekia vos 31 proc.
Pasak Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio, vienas statistinis Lietuvos gyventojas pagrindinėms draudimo rūšims skiria vos 256 Lt. 72 Lt tenka kasko draudimui, 117 Lt – transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui (TPVCA) ir turto draudimui tenka 67 Lt. Kitoms draudimo rūšims lieka 71 Lt.
Todėl nieko nuostabaus, kad tik 53 proc. mūsų privačių namų yra apdrausti, butų – vos 21 proc., o juose esančio turto – tik 13 proc.