Kitąmet Lietuvos ekonomika augs 8 kartus sparčiau nei ES

Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ūkio augimo prognozę, bet blogina kitų metų. Pavasarį prognozavusi, kad šalies ūkis šiemet augs 2,4 proc., o kitąmet 3,5 proc., dabar EK tikslina prognozes – 2012 m. augimas sudarys 2,9 proc., 2013 m. spartės iki 3,1 proc.

Anot Komisijos, 2014 m. bendrojo vidaus produkto augimas (BVP) Lietuvoje dar pagreitės – iki 3,6 proc.

Palyginus su Europos Sąjungos, tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių situacija atrodo labai neblogai.

Latvijai šiemet numatomas 4,3 proc. augimas, kitąmet 3,6 proc., 2014 m. 3,9 proc. Estijai pateikiami atitinkama 2,5, 3,1 ir 4 proc. augimo prognozė.

Numatoma, kad 2012 m. metinis BVP sumažės 0,3 proc. Europos Sąjungoje ir 0,4 proc. euro zonoje.

2013 m. planuojamas 0,4 proc. BVP augimas ES ir 0,1 proc. euro zonoje.

„Europoje vyksta sudėtingas makroekonominio subalansavimo procesas, ir jis dar šiek tiek užtruks. Kaip rodo mūsų projekcijos, nuo kitų metų pradžios Europos ekonomikos augimo perspektyvos palaipsniui turėtų gerėti. Pagrindiniais politikos sprendimais padėti pagrindai, padėsiantys sustiprinti pasitikėjimą. Įtampa rinkoje sumažėjo, tačiau sustoti negalima. Europa turi toliau įgyvendinti patikimą fiskalinę politiką ir kartu vykdyti struktūrines reformas, kad būtų sukurtos palankios sąlygos tvariam augimui ir sumažintas šiuo metu neleistinai didelis nedarbas“, - situacija komentavo už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas.

Nedarbo pikas Europoje – 2013 m.

2012 m. antrąjį ketvirtį augimas sulėtėjo ir iki metų pabaigos ekonominės veiklos atsigavimo nesitikima, nurodo Komisija.

2013 m. numatomas nedidelis BVP augimas, o 2014 m. jis turėtų stabilizuotis. Prognozuojama, kad ekonomikos augimui įtakos ir toliau turės grynasis eksportas. 2013 m. vidaus paklausa išliks maža ir ims atsigauti tik 2014 m. – jos augimą stabdo kai kurių valstybių narių vykdomas finansinio įsiskolinimo mažinimas ir išteklių perskirstymas kitiems sektoriams.

Šis procesas veiks darbo rinką. Numatoma, kad 2013 m. nedarbas pasieks aukščiausią lygį ir bus beveik 11 proc. ES ir 12 proc. euro zonoje, tačiau padėtis atskirose valstybėse narėse labai skirsis. 2013 m. Lietuvoje prognozuojamas 12,4 proc. nedarbo lygis.

Vartotojų kainų infliaciją ir pastaraisiais ketvirčiais daugiausia lėmė energijos kainos bei padidėję netiesioginiai mokesčiai. Tačiau pagrindiniai vidaus kainų kilimo veiksniai yra silpnesni, todėl prognozuojama, kad 2013 m. infliacija sumažės ir nesieks 2 proc.

Lietuvai neprognozuoja drastiško skolos augimo

Komisijos prognozėje numatoma, kad 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas ES sumažės iki 3,6 proc., euro zonoje – iki 3,3 proc., o Lietuvoje – iki 3,2 proc.

Remiantis turimais 2013 m. biudžetų duomenimis, konsolidavimas bus tęsiamas, nors ir kiek lėčiau, o prognozuojamas nominalus valdžios sektoriaus deficitas siekia 3,2 proc. BVP Europos Sąjungoje ir 2,6 proc. BVP euro zonoje.

2012 m. valdžios sektoriaus skola siekia 93 proc. BVP euro zonoje ir 87 proc. BVP Europos Sąjungoje.

Prognozuojama, kad 2013 m. valdžios sektoriaus skola padidės iki 95 proc. BVP euro zonoje ir iki 89 proc. BVP Europos Sąjungoje, tačiau vėliau turėtų stabilizuotis. Prognozuojama, kad Lietuvoje valdžios sektoriaus skola 2013 m. ir 2014 m. bus beveik 41 proc. BVP.