„Šiandien yra sužlugdytas gyvenimas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Kiek buvo pinigų, tiek jų ir sudėjau. (...) Čia yra žmonių apiplėšimas vidury baltos dienos. Kalbėjimas (institucijų – DELFI), kad nereikės įdėti papildomų pinigų iš kaupiamojo fondo, yra labai negatyvus dalykas. Matosi, kad tam buvo ruoštasi gal pusę metų, apgalvotas scenarijus. Tik jeigu ruošėsi ir žinojo, tai kodėl Vertybinių popierių komisija (VPK) leido dar apiplėšinėti žmones – platinti obligacijas“, – DELFI kalbėjo pašnekovas.
Iš tiesų Latvijos banko „Parex" atveju obligacijos buvo paliktos blogajame banke, tačiau bankas turėjo pakankamai turto ir sugebėjo jas išpirkti.
Šį rudenį už metines obligacijas „Snoras“ siūlė 4,5 proc., o už tokios pačios trukmės indėlį – 2,65 proc. palūkanas.
„Su šiuo banku dirbu seniai, bendravau ir per krizę, turiu jų auksinę kliento kortelę. Nesimatė ir nesijautė požymių, kad kažkas gali būti blogai, juo labiau, kad bankas nugriūtų.
Praktika rodė, kad jeigu Latvijos „Parex“ ir griuvo, tai visas obligacijas perkėlė į gerąjį banką ir įvykdė visus įsipareigojimus. Buvo pasakyta, kad obligacijos bendra tvarka eina į blogąjį banką, o į blogąjį banką tai yra tas pats kas nieko“, – pasakojo Marius.
Jis skaičiuoja, kad „Snoras“ išplatino obligacijų už maždaug 260 mln. Lt obligacijų, o sertifikuotų indėlių – už 300 mln. Lt.
Grąža priklausys nuo likučio
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas dalyvaudamas DELFI konferencijoje su skaitytojais teigė, kad obligacijų ir indėlių sertifikatų savininkams po banko „Snoras“ nacionalizacijos bus atlyginta bendra tvarka pagal bankroto procedūrą.
Anot centrinio banko vadovo, skaidant banką „Snoras“ į gerąjį ir blogąjį bankus, į pirmąjį pateks visi drausti indėliai ir einamosios sąskaitos iki 100 tūkst. eurų, blogajame liks visi kreditoriniai įsipareigojimai: obligacijos, indėlių sertifikatai ir kt.
Jų savininkams bus atlyginta pagal bendrą bankroto procedūrą – kompensacijos priklausys nuo to, koks yra turto likutis banke. Tai turėtų įvertinti laikinasis administratorius Simonas Freakley'is, pirmadienį žadantis paskelbti pirminius tyrimo duomenis.
„Seimui priėmus įstatymus ir administratoriui pilnai įvertinus esamą turtą banke, bankas bus padalintas į vadinamąjį gerą ir blogą banką: apdrausti indėliai ir einamosios sąskaitos bus priskirti prie gerojo banko, o likusieji kreditoriniai įsipareigojimai liks dabartiniame banke ir priklausomai nuo to, kiek liks turto tame banke, atitinkamai bus tenkinami ir įsipareigojimai“, - sakė V. Vasiliauskas.
Anot jo, visos einamosios sąskaitos turi indėlių statusą ir jos visos iki 100 tūkst. eurų yra visiškai apdraustos, o jomis laisvai disponuoti bus galima padalijus bankus.
„Šių sąskaitų statusas yra kaip indėlių statusas ir jos pilnai papuola po draudimo sistema, jos yra apdraustos. Ir kai tik banko veikla bus pilnai atnaujinta, jomis bus galima disponuoti“, - kalbėjo V. Vasiliauskas. Anot jo, banko akcininkams – Raimondui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui už akcijas valstybės atlygins įvertinus banko turtą.
„Finansinio tvarumo įstatyme yra numatyta, kad perėmus akcijas visuomenės poreikiams, akcininkams yra atlygintina, pagal tų akcijų vertę. Laikinasis administratorius įvertins banke esantį turtą ir tada paaiškės tikroji akcijų vertė, pagal kurią ir bus atlyginama“, - konferencijoje sakė Lietuvos banko vadovas.
Gali prarasti visą investuotą sumą
VPK ketvirtadienį išplatino pranešimą, kuriame nurodoma, kad obligacijų savininkai laikomi kreditoriais ir įsipareigojimai jiems atlyginami tokia pat tvarka kaip ir kitiems banko kreditoriams. Pačios obligacijos nėra apdraustos (kitaip nei indėlis), todėl, jei bankas negalėtų laiku išpirkti obligacijų, kraštutiniu atveju investuotojai gali prarasti visą į obligacijas investuotą sumą.
Čia pat rašoma, kad jeigu bankas investuotojo vertybinius popierius perleistų ar panaudotų be investuotojo valios, investuotojas atgautų 100 proc. investuotos sumos, jei ji neviršijo 3000 eurų, ir 90 proc. investuotos sumos, jei ji neviršijo 22 000 eurų (76 tūkst. Lt) sumos.
DELFI primena, kad trečiadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje.
Tai nuspręsta padaryti įvertinus banko finansinę būklę ir įtarus, kad jo įsipareigojimai gali būti didesni nei turtas.
Jam paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Iki pirmadienio ryto „Snoro“ veikla iš dalies apribota: išsigryninti ir pervesti negalima daugiau nei 500 Lt.
Skaičiuojama, kad šiame banke gyventojai yra padėję 4 mlrd. Lt indėlių.
Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdo 68,10 proc., o Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas – 25,3 proc. banko akcijų, likusi dalis kotiruojama Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
Abu didžiausi „Snoro“ akcininkai, pasak premjero Andriaus Kubiliaus, yra įtariami finansiniais nusikaltimais.
