Negalima užmiršit ir fakto, kad tabako pramonė kuria ir išlaiko darbo vietas, kas taip pat reikšmingai prisideda prie valstybės ekonomikos gerovės. Iš kitos pusės, valstybė, suprasdama tabako daromą žalą žmonių sveikatai, stengiasi mažinti ir riboti tabako gaminių vartojimą bei pardavimą. Daugelyje pasaulio valstybių ribojama tabako gaminių reklama, nustatyti reikalavimai ant gaminių pakuotės talpinti įspėjimus apie tabako žalą sveikatai, draudžiama tabako gaminius parduoti nepilnamečiams asmenims. Taigi, kuriant tabako pramonės teisinę aplinką ieškoma tinkamo balanso tarp skirtingų valstybės, visuomenės ir verslo interesų, nes suprantama, kad vieno iš interesų ar poreikių prioritizavimas gali neigiamai paveikti kitus valstybės ar visuomenės poreikius bei interesus.

Diskusijos ir svarstymai tarptautinėje arenoje

Pastaruoju metu Europos Sąjungoje (ES) daug diskutuojama, ar reiktų ir kaip reiktų griežtinti tabako gaminių pardavimo sąlygas. Viešoje erdvėje netyla tam tikrų atskirų interesų grupių siekis griežtinti tabako gaminių gamybos ir platinimo reguliavimą, numatant papildomus reikalavimus tabako gaminių ženklinimui ir pardavimui. Taip bandoma kovoti su neigiamu tabako gaminių poveikiu žmonių sveikatai.

Siekdama išsiaiškinti visus „už“ ir „prieš“, Europos Komisija dar 2010 metais pradėjo viešas konsultacijas dėl direktyvos, reglamentuojančios tabako gaminių gamybą ir pardavimą, pakeitimų. Šių konsultacijų metu visos suinteresuotos šalys, įskaitant valstybių narių vyriausybes, nevyriausybines organizacijas, gamintojus, platintojus ir vartotojus, galėjo išreikšti savo poziciją dėl galimų direktyvos pakeitimų, susijusių su reikalavimų griežtinimu.

Europos Komisija sulaukė beveik 100 000 nuomonių, peticijų ir pareiškimų iš įvairių organizacijų, gyventojų, tabako gaminių platintojų, prekybos sąjungų, degalinių savininkų ir kitų suinteresuotų asmenų. Išsakytų nuomonių ir pateiktos informacijos apimtys parodė, kad direktyvos reguliuojama sritis yra itin aktuali visai Europos Sąjungai pradedant nuo valstybių narių vyriausybių ir baigiant pavieniais vartotojais.

Norint drausti – būtini įrodymai

2011 metų vasarą paskelbta Europos Komisijos ataskaita atskleidė, kad nėra vieningo sutarimo tarp suinteresuotų grupių ir net pačių valstybių narių vyriausybių dėl reguliavimo griežtinimo ir apimties. Tik dėl vieno aspekto sutariama – griežtesnį reguliavimą galima įvesti tik tuomet, kai yra pagrįstų įrodymų, jog toks reguliavimas tikrai prisidės prie rūkimo mažinimo.

Todėl ES institucijos vis dar svarsto privalomų reikalavimų įvedimą ir jų apimtis, bei siekia surinkti visą prieinamą tyrimų medžiagą ir argumentus. Visuotinai pripažįstama, kad bet kurio reguliavimo pakeitimas turi būti pagrįstas ne teoriniais apsvarstymais, kad „gal bus geriau“, o konkrečiais duomenimis ir įrodymais, kad numatyti suvaržymai tikrai prisidės prie tikslų pasiekimo, o ne virs dar viena papildoma reguliacinė našta verslui. Be to, teisinis reguliavimas turi būti suderinamas su jau egzistuojančia teisine sistema, nustatyti proporcingus suvaržymus verslui bei leisti išsaugoti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Lietuva skuba uždrausti

Nepriklausomai nuo to, kad tarptautinėje erdvėje vis dar vyksta debatai ką ir kaip reiktų daryti, šių metų rugsėjo pabaigoje Lietuvos Respublikos Seime jau buvo registruotas Tabako kontrolės įstatymo pataisų projektas, kuriuo siekiama nacionaliniu lygiu įtvirtinti taisykles, dėl kurių vis dar diskutuojama ES lygiu.

Siūlomi įstatymo pakeitimai numato, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje platinami tabako gaminiai privalės būti ženklinami kombinuotaisiais įspėjimais, kuriuos sudarys ant tabako gaminių pakelio pateikiamas įspėjimas – fotografija ar kita iliustracija, kurioje bus vaizduojamos tabako sukeltos pasekmės žmogaus organizmui (kaip kad pavyzdžiui rūkančio žmogaus plaučiai ir t.t,) ir įspėjimo apie rūkymo žalą tekstas. Šie įspėjimai dengs didžiąją dalį tabako gaminio pakuotės. Taip pat įstatymu siekiama uždrausti parduoti tabako gaminius tiesiogiai prieinamais būdais, t.y. savitarnos ar kitas prekybos būdas, kai pirkėjas gali apžiūrėti ir paimti prekę savarankiškai.

Susirūpinimą kelia tai, kad Lietuvoje skubama įteisinti draudimus, nesigilinant į tai, ar šie draudimai leis pasiekti norimų tikslų ir kokias jie turės šalutines pasekmes visuomenei bei verslui.

Nėra ginčo dėl to, kad žmonių sveikata – viena didžiausių vertybių, kurią valstybė turėtų saugoti ir ginti. Tačiau taip pat yra neginčijama ir tai, kad siekiant sveikatos apsaugos turi būti pasirinktinos protingos ir proporcingos priemonės, kurių taikymas leis pasiekti norimų tikslų. Kaip parodė Europos Komisijos pavyzdys, tam būtina aiškintis rūkymo priežastis, analizuoti veiksnius, įtakojančius žmonių sprendimus vartoti tabako gaminius ir tik tuomet kurti priemones kaip kovoti su nustatytomis priežastimis.

Atsižvelgiant į šiuos principus, kyla klausimas, ar prieš siūlant keisti jau egzistuojantį reguliavimą įstatymo projekto autoriai pabandė išsamiai įvertinti, kaip esantys draudimai paveikė žmonių apsisprendimą rūkyti. Ar yra duomenų, kad šiuo metu galiojantys ribojimai yra nepakankami? Ar pateikti duomenys, kad naujieji siūlymai tikrai pasieks iškeltus tikslus? Deja, aiškinamosios įstatymo projekto raštuose yra tik deklaruojamas naujo reguliavimo efektyvumas nebandant jo argumentuotai pagrįsti.

Ne mažiau aktualus yra planuojamų įvesti draudimų ir ribojimų atitikimo aukščiausiam šalies įstatymui – Lietuvos Respublikos Konstitucijai – klausimai. Platesnės diskusijos nusipelno svarstymai, ar įstatymo projekto nuostatos nepažeidžia ūkinės veiklos laisvės, sąžiningos konkurencijos, nuosavybės neliečiamumo principų. Pastebėtina, kad tabako suvartojimo mažinimo tikslų besivaikant yra užmirštama, kad naujasis kombinuotų įspėjimų pateikimas ant pakelio yra ne kas kitą kaip socialinė reklama, kuri bus daroma ne valstybės lėšomis, o iš gamintojų kišenės. Kiti vartotojų informavimo būdai įstatymo projekte nėra pateikiami ir nesvarstomi kaip alternatyva. O kodėl socialinės reklamos finansavimo našta perkeliama ant verslo – nekomentuojama. Pažymėtina, kad tokios informacijos veiksmingumas taip pat kelia didelių abejonių ne tik dėl to, kad šiai dienai nėra pateikta jokių įrodymu, tačiau dar ir todėl, kad įstatymo projektas numato draudimą parduoti gaminius tiesioginiu būdu. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar vartotojai bus atgrasyti įspėjimų, jei juos pamatys tik tada, kai jau paprašys tabako gaminių.

Numatytais pakeitimais siekiama kiek galima labiau sumažinti galimybę reklamuoti tabako gaminius. Tačiau akivaizdu, kad tokiu tikslu yra paminama tabako gamintojų teisėtai valdoma intelektinė nuosavybė, t.y. – prekių ženklai ir dizainas. Pastebėtina, kad nepriklausomai nuo to, kad tabako gaminių reklama jau kurį laiką draudžiama, prekių ženklai kaip nuosavybės forma niekada nebuvo ribojama. Didinant įspėjamiesiems teigiamas skiriamą minimalų plotą, automatiškai yra silpninamas teisėtai naudojamas prekių ženklas ir gaminių dizainas. Tokie veiksmai automatiškai atsilieps šios nuosavybės kainai rinkoje, dėl ko gamintojai turėtų patirti nuostolių. Kaip jau suprantama, tokių nuostolių kompensavimo mechanizmo pakeitimai nenumato.

Taip pat kritikuotinas ir įspėjamųjų užrašų dydžio ant tabako gaminių pakuotės klausimas. Europos Komisijai vykdant apklausą, Lietuva išsakė poziciją, kad įspėjimams skirtas plotas neturėtų būti didinamas. Priminsime, kad šiai dienai įspėjamasis plotas ant pakuotės sudaro 30 procentų geriausiai matomo (didžiausio) tabako gaminių pakelio paviršiaus ploto, papildomiems įspėjimams skiriama 40 procentų kito paviršiaus ploto. Tuo tarpu siūlomu įstatymo pakeitimo projektu šie dydžiai yra atitinkamai didinami iki 43 ir 53 procentų. Kodėl keičiama Lietuvos pozicija, išsakyta Europos Komisijai, nėra aišku.

Skubėkime apgalvotai: ar žinome priežasties-pasekmės ryšį?

Apibendrinant norėtumėme pastebėti, kad išskyrėme tik kelias įstatymo projekto problemas, o neišspręstų ir neatsakytų klausimų yra daugybė. Tačiau kaip neretai būna, esant opiai tarptautinei problemai Lietuva bando užbėgti už akių priimdama pirmalaikius sprendimus nacionaliniu lygiu. Didelį susirūpinimą kelia tas faktas, kad skubotai priimdami įstatymo pataisas galime prisijungti prie valstybių (kaip pavyzdžiui Jungtinių Amerikos Valstijų) sąrašo, kuriuose jau yra pradėti konstituciniai ar administraciniai procesai dėl naujo reguliavimo atitikimo aukščiausiems valstybių įstatymams. Galiausiai pastabėtina, kad tą patį klausimą svarstant ir Europos Sąjungos lygiu gali atsitikti taip, kad priėmus aptartus pakeitimus, Tabako kontrolės įstatymą reikės dar kartą keisti.

Iš pradžių tai visi išmokome mokykloje, vėliau – moderniausiose vadovavimo teorijose, kad Y = f(x), t.y., mūsų siekiamas rezultatas (Y) yra išvestinė formulė nuo svarbiausių rezultatą įtakojančių faktorių x1, x2 ir t.t. Vidutiniai vadovai kontroliuoja Y, o geri vadovai testuoja ir kontroliuoja svarbiausių X rinkinį, stebėdami, kaip keičiasi norimas rezultatas, Y. Todėl šiuo metu vertėtų atsakyti į klausimą, ar tikrai Lietuva, įsigilino į svarbiausius „X faktorius“, ar įvertino šių skubotų sprendimų kainą, ir ar tik nereikės sumokėti papildomai už „lenktynes“ su Europa.

Šis straipsnis yra parengtas advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene” teisininkų, dirbančių prekių ženklinimo, konkurencijos, ES reguliavimo, ginčų sprendimo srityse bei teikiančių paslaugas Lietuvoje veiklą vykdantiems tabako gamintojams ir platintojams.”

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)