Kova su šešėliu: reiktų tikrinti, ar pirkėjai turi čekius?

Kovojant su šešėline ekonomika Italijoje pirkėjai gali būti patikrinti, ar turi prekių įsigijimo čekį. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas pasakoja, kad tokia idėja buvo svarstyta ir Lietuvoje, tačiau ji kol nepriimtina, nes pirkėjai neturi svertų priversti pardavėją išduoti čekį. Prekybininkai svarsto, kad idėja gal gera, tik viskas priklauso nuo jos įgyvendinimo.

„Diskusijos tuo klausimu buvo. Bet čia vertinama ir gyventojų galimybė buitinėse situacijose tų dokumentų išsireikalauti. Jeigu tai mikroautobusas, įmonė ar prekyvietė, kaip pirkėjas gali išsireikalauti čekį? Svertų nėra“, - svarstė A. Klerauskas. Anot jo, gyventojo išlaidos niekaip nesusijusios su prievolėmis, įsipareigojimai sietini tik su pareiga apskaityti gaunamas pajamas, todėl jos kol kas ir taikomos tik pardavėjams.

Anot pašnekovo, kartais būna ir sudėtingų klastojimo atvejų. Pavyzdžiui, maitinimo įstaigose pasitaiko, kai vietoje kasos čekio klientams atnešama išankstinė sąskaita. Tuo pačiu nebeliko ir vieningos sąskaitos faktūros formos, kuri mokesčių inspektoriams buvo lengviau kontroliuojama.

„Kai kuriais atvejais klientas gauna ne kvitą kasos aparto, o išankstinę sąskaitą iš tiesų. Visada yra reali galimybė klientui išduotą dokumentą neapskaityti“, - kalba A. Klerauskas.

VMI viršininko pavaduotojas pasakoja, kad Lietuvoje neįgyvendintos idėjos bausti ne tik verslininką, bet ir, tarkim, vokeliuose atlyginimą priimantį darbuotoją.

„Žmogus gali nežinoti, ar darbdavys pranešė „Sodrai“ apie tai, kad jis įdarbintas, ar ne. Diskusijos vyksta, bet klientas ne visada turi realius svertus netapti pažeidėju. Tarkim, išeinant iš restorano. Todėl kartais gali būti baudžiami žmonės, kurie realiai jokios baudžiamos veikos nepadarė, nes gal jie to čekio ir prašė“, - kalbėjo A. Klerauskas, pridurdamas, kad prie tokių iniciatyvų svarstymų grįžtama nuolatos.

Tuo tarpu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas svarsto, kad pati idėja nėra bloga, viskas priklausytų nuo įgyvendinimo. O prekybos centrai, anot L. Vilimo, rūpesčių dėl tokių patikrinimų neturėtų, todėl ypač sveikintina, jeigu tokia sistema įsigaliotų turgavietėse.

„Jeigu turguose tai įgyvendinti, - tai būtų fantastiška idėja. Tai visiškai nepasunkintų mūsų veiklos, kadangi tikrinamas būtent žmogus, išėjęs iš prekybos vietos. Kaip tai realiai įgyvendinama Lietuvoje, man sunkiai įsivaizduojama, nes turėtų tikrinti turinį krepšio ir prašyti pateikti dokumentą“, - svarstė jis.

Tačiau jis griežtai nesutinka su A. Klerausku dėl to, kad pirkėjai neturi svertų gauti čekį iš pardavėjo.

„Niekaip negalima sutikti. Nes pirkėjas kaip tik gali atsisakyti pirkti, jeigu neišduoda čekio. Nes visi svertai ir yra pirkėjo rankose, kad būtų išduotas čekis“, - su VMI nuomone nesutinka jis ir priduria, kad kai kuriose vietose, kaip kad baras, paprastai pirkėjai apie čekius ir negalvoja, todėl būtina gerai apgalvoti įgyvendinimo principą.

„Pati dvasia idėjos – gera. Ir principas nėra gąsdinantis. Tačiau jos įgyvendinimas turėtų būti labai aiškus ir iš to, ką girdžiu dabar, nemanau, kad tai Lietuvoje veiktų. Įgyvendinus teisingai, galbūt tai pasiteisintų, bet reikia žinoti daug detalių“, - kalba jis. Prekybininkų atstovą labiausiai neramina, kaip dažnai ir kokiais būdais būtų tikrinami pirkėjai, ar tai būtų daroma prekybos centro patalpose ir pan.