Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis mano, kad lietuviai turi, ką pasiūlyti kinams. Be to, jo nuomone, reikėtų išnaudoti tai, kad Lietuvos vardas šioje šalyje yra gerai žinomas, nes Kinijos nacionalinę krepšinio rinktinę treniravusio lietuvio Jono Kazlausko vardą gerbėjai gerai prisimena.
„Mes negalime konkuruoti su didelėmis multinacionalinėmis kompanijomis, kurios gali patenkinti 1,5 mlrd. žmonių rinką. Tačiau mes galime rasti nišas tam tikroms specifinėms prekėms, kurios nėra labai plataus vartojimo, bet yra reikalingos“, – aiškino jis.
Savo atstovybes Kinijoje turi Lietuvos lazerių gamintojai, farmacininkai, informacinių technologijų bendrovės.
„Mūsų valymo įrenginių gamintojai ten važiuoja ir ieško būdų parduoti savo technologijas. Taip pat be elektros, matavimo prietaisų yra pieno produktų gamintojai, pavyzdžiui, lietuviškų sūrių. Europos prekė jau turi savo vardą, pavyzdžiui, Prancūzijos, Italijos, Austrijos ar Šveicarijos produktai yra labai gerai vertinami, tačiau yra ir labai brangūs, o mūsiškiai sūriai yra panašios kokybės, tačiau gerokai pigesni“, – kalbėjo G. Morkis.
Jo teigimu, lietuviai Kinijoje parduoda šiek tiek alaus ir „Džiugo“ siūrių.
Tuo metu drabužių parduotuvių tinklą valdančios „Aprangos grupės“ marketingo vadovė Irma Marcinkienė DELFI sakė, kad iš tiesų Kinijos vidaus vartojimas auga, o tai brangina ir šalies darbo jėgą. Todėl šalis susiduria su konkurencingumo iššūkiais, nes dalis gamintojų veiklą perkelia į kitas šalis.
„Kinija yra pagrindinis drabužių ir avalynės gamintojas, todėl ji daro didelę įtaką kainoms. Jaučiame, kad mūsų pagrindiniai tiekėjai stebi procesus Kinijoje ir, stengdamiesi išlaikyti patrauklias kainas, perdėlioja gamybos kryptis. Dauguma ieško galimybių drabužius ir avalynę gaminti Indijoje, Šiaurės Afrikos šalyse, dalis grįžta į Europą. Kai kur Europoje darbo jėgos kainos susilygino su esančiomis Kinijoje, o bendradarbiavimas yra kiek paprastesnis, transportavimas greitesnis“, – komentavo parodos pristatymo konferencijoje penktadienį dalyvavusi I. Marcinkienė.
Dvejus metus „Aprangos grupė“ minėtoje parodoje ieško tiekėjų savo parduotuvių tinklui.
„Paroda parodo Kinijos galimybes, kad galima pasigaminti itin aukštos kokybės produktą, bet, žinoma, viskas priklauso nuo kainos. Būtent šioje parodoje mes ieškome geriausio kainos ir kokybės santykio, nes mūsų vartotojai yra labai tam jautrūs“, – sakė ji.
Šioje parodoje taip pat anksčiau yra dalyvavę Lietuvos prekybos tinklai „Norfa“ ir „Maxima“, tačiau nebuvo nė vienos įmonės, kuri pristatinėjo savo prekes.
Įdomi medienos pramonė ir aukštosios technologijos
„Kiniją galėtų dominti medienos pramonės gaminiai, taip pat aukštosios technologijos, kurias galima ir toliau plėtoti kartu“, – konferencijoje sakė Kinijos ambasados ekonomikos ir verslo patarėjas Liu Mingguo, paklaustas, koks Lietuvos verslas galėtų sėkmingai konkuruoti Kinijoje.
Kinijos užsienio prekybos centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Liu Jian Jun pabrėžė, kad šalis siekia didinti importą.
„Anksčiau mūsų tikslas buvo daugiau eksportas, o dabar mus domina ir importas, nes norime subalansuoti importo-eksporto apimtys, todėl ir Lietuvos prekės mus labai domina. Kinijos rinka yra daugiasluoksnė ir nesvarbu, kad lietuviškų prekių kiekis yra nedidelis, svarbiausia yra ne kiekis, o kokybė“, – konferencijoje kalbėjo jis.
Po parodos pristatymo Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Kinijos delegacija pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, pagal kurį pramonininkai galės paprasčiau dalyvaus parodoje.
Praėjusiais metais „Kantono importo ir eksporto“ mugėje dalyvavo daugiau nei 57 tūkst. kompanijų.
Oficiali statistika rodo, kad praėjusiais metais Lietuvos ir Kinijos prekybos apimtys sudarė 1,026 mlrd. JAV dolerių.
