Labiausiai gaunamomis pajamomis skundžiamasi Utenos apskrityje

Europos socialinio tyrimo duomenimis, praėjusių metų viduryje pusė Lietuvos gyventojų (54,6 proc.) teigę sunkiai arba labai sunkiai besiverčiantys su esamomis pajamomis. Visiškai jokio nepritekliaus nejautė vos 3,6 proc. respondentų. Mažiausiai pinigų stygiumi skundžiasi gyvenantys poroje, o labiausiai – gyvenantys po vieną. Vaikų turėjimas įtakos pajamų pasitenkinimui neturi.

Iš esmės turimų pajamų pernai metais pakako 45,4 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo darbuotojas daktaras Vaidas Morkevičius, tai – vienas žemiausių rodiklių, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis Europos šalimis.

Sunkiau su gaunamomis pajamomis išgyvena tik Ukrainos (78,4 proc.), Bulgarijos (72,6 proc.), Graikijos (64,1 proc.) bei Rusijos (55,1 proc.) gyventojai. Europos vidurkis – 33,1 proc.

Kaip įprasta, mažiausiai pajamų trūkumu skundėsi Skandinavijos šalių gyventojai. Pajamų pakankamumu teigė užsitikrinę 94,3 proc. Danijos gyventojų, 93 proc. - Norvegijos, 91,3 proc. - Švedijos, 88,9 proc. - Šveicarijos, 86,7 proc. - Olandijos, 85,3 proc. - Suomijos.

Mažiausiai pajamomis skundžiamasi Klaipėdos apskrityje

Apklausa atskleidė, kad labiausiai nepriteklių jaučia ar skundžiasi pajamų nepakankamumu Utenos apskrities gyventojai (61,8 proc.). Labiausiai pinigų pakanka Klaipėdos regiono gyventojams (52,8 proc.).

Vilniaus ir Kauno regionų gyventojų nuomonė apie pajamų pakankamumą vienoda. Be sunkumų išsiverčiantys teigia 45,4 proc. gyventojų.

Kaip pastebi V. Morkevičius, kaimuose gyvenantys žmonės rečiausiai (38,2 proc.) teigė, kad esamos bendros namų ūkio pajamos leidžia gyventi nejaučiant jokio nepritekliaus arba jų iš esmės pakanka. Dažniausiai pajamomis skundėsi vienkiemių ir didmiesčių gyventojai (57,1 ir 50,8 proc.).

Prasčiausiai savo finansinę padėtį Lietuvoje vertina asmenys, gyvenantys po vieną (61,8 proc.). Geriausiai teigė gyvenantys dviese (50,2 proc.).

Pabrėžtina, kad pasitenkinimas pajamų lygiu namų ūkyje yra nesusijęs su vaikų turėjimu.

Lietuviams stipriai teko vargti dėl sumažėjusių pajamų

KTU mokslo darbuotojas pastebi, kad atliktas tyrimas rodo, jog apie du trečdaliai (35,4 proc.) Lietuvos gyventojų praėjusių metų viduryje turėjo bandyti išsiversti su mažesnėmis pajamomis. „Jei žiūrėti į šio klausimo vertinimų vidurkį, tai jis Lietuvoje yra vienas aukščiausių lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis Europos šalimis“, - teigė mokslininkas.

Labiau su pajamų su mažėjimu teko kovoti tik Rusijos, Graikijos, Ukrainos, Airijos ir Bulgarijos gyventojams. Dėl pajamų sumažėjimo mažiausiai teko rūpintis olandams, danams, šveicarams, norvegams ir belgams.

Apžvelgiant Lietuvos gyventojų situaciją dėl sumažėjusių pajamų, matyti, kad labiausiai nukentėjo gyventojai Klaipėdos apskrityje (44,2 proc.), o mažiausiai – Marijampolės apylinkėse (21 proc.).

Tyrimas rodo, kad dėl sumažėjusių pajamų labiau skundėsi moterys nei vyrai, atitinkamai 38,4 proc. ir 30,1 proc.

V. Morkevičius teigė, kad apie ketvirtadalis (26 proc.) Lietuvos gyventojų pernai metais sakė, kad per paskutinius trejus metus teko naudoti santaupas arba skolintis kasdieninėms išlaidoms. Daugiau nei lietuviai skolinosi ar naudojo santaupų tik Airijos ir Graikijos gyventojai.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausta atlikta 2011 m. gegužės-rugpjūčio mėn. KTU Politikos ir viešojo administravimo institute.