Danų profesorius Stenas Stenderis Latvijos televizijos laidoje „Panorama” teigė, kad pirkėjams vertėtų atkreipti dėmesį, ar perkami produktai neturi hidrogenizuotų riebalų, nes tai reiškia, jog produktuose yra ir transriebalų rūgščių, kurie kenkia sveikatai.
Pasak jo, viena „Laimos” vaflių pakuotė padaro žalos ne mažiau nei 10 per dieną surūkytų cigarečių, nes joje yra 12 gramų transriebalų rūgščių, kai žmonėms nerekomenduotina daugiau nei 5 g.
L. Smilga pareiškė, kad jogurtiniai vafliai „Selga“, kurių kokybė sukėlė abejonių danų profesoriui S. Stenderiui, nekenkia sveikatai, juos valgyti sveika, ir ji rekomenduoja juos ir vaikams. Kokybės skyriaus vadovė pabrėžė, kad „Staburadze“ ir „Laima“ gamina produkciją iš gatavų žaliavų, kurias perka iš kelių įmonių, konkrečiai, cukrų – iš švedų kompanijos „Nordic Sugar“, miltus – iš „Rīgas dzirnavnieks“, kiaušinius – iš „Balticovo“, pieno produktus – iš Lietuvos, o augalinius aliejus, kuriuose yra transriebalų rūgščių, sukėlusių įtarimų danų profesoriui – iš Švedijos. Įmonė tikrina gaunamų žaliavų kokybę, nes negali sau leisti gaminti nekokybiškų produktų, nurodė ji.
L. Smilga pranešė, kad įmonė produktų gamybai naudoja ir sviestą, ir margariną, ir augalinius aliejus – priklausomai nuo recepto.
Ji pabrėžė, kad jogurtiniuose vafliuose „Selga“ esančių transriebalų rūgščių kiekis – 4 gramai 100-ui gramų produkto – atitinka Europos standartus. „Iš esmės įstatymai nereglamentuoja kenksmingumo lygio, – pridūrė ji ir pranešė, kad minėtuose vafliuose šių rūgščių kiekis didžiausias iš visos „Laima“ ir „Staburadze“ produkcijos.
L. Smilga taip pat nurodė, kad „Laima“ ir „Staburadze“, skirtingai nei kiti gamintojai, nurodo produkto sudėtį ant jo pakuotės, įskaitant ir hidrogenizuotų riebalų kiekį. Ji mano, kad Latvijoje reikėtų įvesti vieną transriebalų rūgščių normą, leistiną maisto produktuose, ir „Staburadze“ palaikytų danų profesoriaus siūlomą 5 gramų 100-ui gramų produkto ribą.
Įmonių „Laima“ ir „Staburadze“ atstovė ryšiams su visuomene Rita Voronkova taip pat nurodė, kad įmonės negali sau leisti naudoti nekokybiškų žaliavų, nes jų prekės ženklai, įskaitant „Selga“, iškovojo nemažą rinkos dalį ir kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje ir Estijoje.
