Tokią nuomonę verslininkas išsakė Latvijos radijui. Jis prisiminė tuos laikus, kai latviai masiškai sėsdavo į autobusus ir važiuodavo apsipirkti į Vilnių. G. Strazdas spėja, jog tuo atveju, jei pirkėjai iš Latvijos ir vėl tokiais mastais pradėtų vykti į Lietuvos sostinę apsipirkti, gali būti, jog Latvijos pardavėjams tektų mažinti kainas.
G. Strazdo teigimu, dokumentuose aiškiai galima matyti, kokia kaina konkreti parduotuvė įsigyja prekių, kurias vėliau realizuoja Latvijos rinkoje. Pats didžiausias antkainis taikomas šlepetėms ir kojinėms. Iš tikrųjų šių prekių savikaina ne daugiau 30 santimų (1, 48 Lt), tačiau, pavyzdžiui, naminės šlepetės Latvijos rinkoje kainuoja nuo 3 latų (14, 80 Lt), teigia G. Strazdas.
Latvijos prekybininkų asociacijos prezidentas Henrikas Danusevičius paaiškino, kodėl Latvijos parduotuvės drabužiams ir avalynei taiko tokį nemažą antkainį: „Visų pirma, Latvijoje gana dideli mokesčiai, ypač tie, kurie susiję su atsinaujinančiais ir žmogiškaisiais ištekliais. Visų antra, Latvijoje nemažai prekybininkų, prekiaujančių būtent tokiomis prekėmis, dirba pagal frančizę, o tai reiškia, jog privalo mokėti mokesčius už naudojimąsi tam tikrais prekių ženklais. Visų trečia, Latvijoje gana nedidelė rinka, todėl didesnis asortimentas ir kainuoja daugiau nei šalyse, kur didesnė pirkėjų kaita“.
