Gąsdina suverenumo praradimu
„Apie 5 tūkst. lenkų protestavo prieš didesnę Europos integraciją, kuri numatyta naujoje ES sutartyje dėl glaudesnio fiskalinio bendradarbiavimo siekiant pažaboti ekonomikos krizę. Demonstraciją organizavo pagrindinė opozicijos partija – konservatyvių ir euroskeptiškų pažiūrų Teisės ir teisingumo partija (TTP). Demonstraciją TTP suorganizavo tą pačią dieną, kai šalis minėjo trisdešimtąsias karinės padėties įvedimo metines“, – antradienį pranešė naujienų agentūros.
Kreipdamasis į minią Teisės ir teisingumo partijos lyderis J.Kačynskis 1981 m. karo padėties įvedimą ir Lenkijos prijungimą prie sovietų bloko palygino su dabartine vyriausybės parama didesnei ES integracijai. Kitos Seimo partijos pasmerkė tokį sugretinimą ir demonstracijoje nedalyvavo.
„Teisės ir teisingumo partija vadovaus kovai už tikrai suverenią Lenkiją, kurioje lenkai gali patys spręsti, kas jiems svarbiausia, gali patys kurti savo gerovę, nes mes galime tai sau leisti“, – sakė J.Kačynskis. Jis kaltino ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybę, kad ši leido Vokietijai valdyti visą ES.
TTP lyderis gąsdina, kad suteikdama didesnius įgaliojimus Briuseliui ir Berlynui, Lenkija taps joms ne mažiau pavaldi, kaip Maskvai sovietmečiu. Lenkija yra didžiausia buvusio sovietų bloko šalis, prisijungusi prie ES. Lietuvos Pietų kaimynė dar neprisijungė prie euro zonos ir iki šiol išvengė recesijos, kuri apėmė daugumą ES šalių.
Nenori leisti kitiems kištis
Pasak J.Kačynskio, jei šalies vadovai vykdytų nepriklausomą politiką, Lenkija galėtų vystytis taip greitai kaip ir Kinija. Ekspremjeras paragino „nusimesti nuo pečių akmenų maišą“ ir nebeleisti kitiems spręsti Lenkijos likimo. Jei Lenkija nutartų išstoti iš ES, ji būtų pirma tai padariusi valstybė.
J.Kačynskis išreiškė nuomonę, kurią aktyviai palaikė susirinkusi minia, kad ES, o ypač Vokietija, yra grėsmė ir ekonomikos „stabdis“ Lenkijai. TTP demonstracija buvo gerai suplanuotas atsakas į užsienio reikalų ministro R.Sikorskio raginimą Vokietijai imtis lyderio vaidmens gelbėjant krizės ištiktą ES. J.Kačynskio komanda taip pat priešinasi Bruselio siūlomai didesnei integracijai ir ragina finansiškai neprisidėti prie krizės ištiktų ES šalių bei euro valiutos gelbėjimo.
„Šiandien galiu teigti, kad esame kryžkelėje. Turime atsakyti į klausimą, ar norime eiti bendruomenės, ar nacionalinio savanaudiškumo keliu“, – ketvirtadienį Europos Parlamento nariams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Generolas atsiprašė tautos
Mitingavo ir į eitynes įsijungė daugiausia nacionalistinės organizacijos, kurios, kaip spėjama, rudenį išniekino lietuviškus ir žydiškus paminklus. Nacionalistai dieną prieš tai, pirmadienio vakarą, surengė demonstraciją prie generolo Voiceko Jaruzelskio namų. Sunkiai sergantis generolas demonstrantų nematė. Jam nuo pirmadienio ligoninėje taikoma chemoterapija.
Naujienų agentūra Elta pažymi, kad Lenkijoje paskelbus karo padėtį, buvo nutrauktas nuo 1980-ųjų rugpjūčio šalyje vykęs politinis reformų procesas, o nepriklausoma profsąjunga „Solidarumas“ paskelbta nelegalia organizacija. „Solidarumo“ vadovas Lechas Valensa, kuris vėliau buvo apdovanotas Nobelio taikos premija, ir tūkstančiai žmogaus teisių bei profsąjungos aktyvistų atsidūrė kalėjimuose.
Apklausų firmos OBOP tyrimas patvirtino, kad dauguma lenkų ir toliau mano, jog generolo V.Jaruzelskio sprendimas 1981 m. gruodžio 13 d. įvesti karinę padėtį buvo teisingas. Taip teigė 44 proc. apklaustųjų, prieš buvo 34 proc., net 22 proc. šiuo klausimu buvo neapsisprendę.
V.Jaruzelskis karinės padėties paskelbimą visada vadino mažesniu blogiu. Pasak jo, priešingu atveju Varšuvos pakto šalims būtų grėsusi karinė intervencija. Sunkiai vėžiu sergantis 88 metų generolas šiemet išplatino pareiškimą, kuriame atsiprašė tautiečių už skriaudas, patirtas per karinę padėtį, tačiau pareiškė, jog ir dabar priimtų tokį pat sprendimą.
Geros sąlygos leisti pinigus
Iš tiesų Europą paralyžiavusi krizė Lenkijos beveik nepalietė. Atvirkščiai – krizės metais fiksuojamas nors ir nedidelis, bet vis dėlto augimas. Nestabilus zloto kursas lenkams atneša daugiau naudos nei nuostolių. Zlotui smunkant laimėjo lenkų eksportuotojai, o už eksportą gautos pajamos leidžia ir toliau skatinti gamybą.
Prieš savaitę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančiuose Ogrodninkuose, Seinų ir Suvalkų miestų valiutos keityklos už vieną litą davė 1,28 zloto. Apsipirkti plūsta jau ne tik lietuviai, bet ir kaimynai latviai. Dosniai atverdami pinigines lietuviai lenkų prekybininkams krauna didelį pelną.
Kaunietis Kęstutis Kaminskas Lenkijoje lankęsis praėjusį šeštadienį sakė, kad dėl kritusio zloto kurso lietuviai masiškai plūsta į pasienio parduotuves. „Išsikeičiau 800 litų ir juos beveik visus išleidau. Kam? Maistui, dovanoms, buitinei technikai – viskas čia pigiau“, – pasakojo vienoje informacinių technologijų įmonėje dirbantis vyras.
Pasak Kęstučio, kilogramą broilerių sparnelių galima nusipirkti už 5 zlotus, 1 kg cukraus – už 3,5 zl., o pomidorų galima rasti vos už 3,7 zl. „Girdėjau, kad Lazdijų parduotuvės tuščios, o lenkų prekeiviai tikrai gerai uždirba, nes stovėjimo aikštelėse – daugybė automobilių su lietuviškais numeriais. Mūsiškiai šluote šluoja prekes ne tik iš prekybos centrų „Biedronka“, „Lidl“ ar „Groszek“, bet ir iš turgaviečių, kur vietos ūkininkų produkcija dar pigesnė“, – apie lietuvių apsipirkimo kaimyninėje šalyje užmojus pasakojo kaunietis.
Lenkai, atrodo, siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas lietuviams ištuštinti pinigines jų šalyje. Pasak Kęstučio, beveik visur galima pamatyti iškabas su prekių pavadinimais ir lietuvių kalba. O kad lietuviai nepritrūktų pinigų, kiekviename prekybos centre yra valiutos keitykla.
Lenkija – Europos fenomenas. „Apsukrūs ir lankstūs verslininkai, Europos kinai, didžiausi Lietuvos ūkininkų žlugdytojai“, – taip juos dažnai vadiname. Kad ir kaip būtų, didžioji mūsų kaimynė, atrodo, iš tiesų galėtų savo daržą tvarkytis pati. Kiek nacionalistų protestą palaikys plačioji Lenkijos visuomenė, pamatysime. Galbūt jau greitai.
