Vaizdinius įspėjimus ant cigarečių pakuočių šiuo metu beveik keturios dešimtys valstybių. Didžiausios nuotraukos – Urugvajuje, kur iš abiejų pakelio pusių nuotraukos turi užimti ne mažiau nei 80 proc. pakuotės ploto. Rūkymo sužaloti plaučiai ar akys, mirštančiųjų nuo vėžio vaizdai skirti atbaidyti rūkalius nuo šio žalingo įpročio. Tokius vaizdinius privalomais ant cigarečių pakuočių prieš metus tapo Latvijoje, šiemet – Ispanijoje ir Prancūzijoje. Australija nuo kitų metų, kovodama su rūkymu, ketina įvesti bendrinę pakuotę, kuomet visi cigarečių pakeliai atrodys beveik vienodai, taip apribojant galimybę gamintojams konkuruoti dėl vartotojų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAK) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian teigia, kad tiek vaizdiniai įspėjimai, tiek bendrinė pakuotė, yra itin efektyvios tabako gaminių patrauklumą mažinančios priemonės ypač tiems, kurie dar nepradėję rūkyti. Rūkymo sukeliamus padarinius nuotraukomis vaizduojant ant pakelių tikimasi sumažinti paties rūkymo prestižą ir priversti susimąstyti dar nepradėjusius.
„Visų pirma, reikia pabrėžti tai, kad cigarečių įpakavimas turi didesnę įtaką tiems, kurie dar tik galvoja pradėti rūkyti. Taigi ši priemonė visų pirma orientuota į jaunimą ir paauglius, nes jie nepradėję rūkyti jauname amžiuje nepasiners į šią priklausomybę“,- sakė G. Belian. Anot jos, vaizdiniai įspėjimai yra geriau pastebimi, įsimintinesni.
„Atlikti tyrimai parodė, kad tokios pakuotės verčia rūkalius rūkyti mažiau, priverčia juos susimąstyti apie sveikatą, paskatina mesti rūkyti. Šioje situacijoje viena nuotrauka gali atstoti tūkstantį žodžių“, - kalbėjo NTAKD pareigūnė.
Besivadovaudamas panašiomis nuostatomis Seimo narys Antanas Matulas prieš dvejus metus registravo įstatymo projektą.
„Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nebūtų patrauklių pakelių“, - pasiūlymą aiškina A. Matulas, kurio įstatymo pataisos registruotos nuo 2009 birželio. Jis pripažįsta, kad iki šio laiko Seimo darbotvarkės projektas nepasiekė.
Liberalas Gediminas Navaitis kovą registravo pasiūlymą, kad ant cigarečių pakelių 80 proc. ploto būtų skiriama įspėjamiems užrašams ir vaizdams apie tabako žalą. Anot G. Navaičio, svarstymą galėtų paspartinti grupės parlamentarų parašai.
„Šiuo metu svarbiausias uždavinys yra biudžetas, pasitarsiu su frakcija ir priimsiu sprendimą“, - sako G. Navaitis.
„Dažnai pradedama rūkyti paauglystėje. Tačiau nerasime paauglio ar paauglės, kuriam pirma cigaretė buvo skani. Kokio likerio taurelė pirmoji gali būti skani. Bet turi praeiti laiko, kol rūkantysis pripras. Kodėl žmogus pradeda rūkyti? Nes šis veiksmas suvokiamas kaip prestižinis. Nes žmogus suvokiamas kaip suaugęs, patrauklesnis, įdomesnis ir pan. Todėl visi apribojimai reklamos yra nukreipti į pradedančius rūkyti, nes jau rūkančiam tai neturės poveikio“, - sako G. Navaitis. Jis siūlo, kad 80 proc. cigarečių pakuotės būtų skiriama įspėjimams apie tabako žalą, 20 proc. - gamintojo informacijai.
„Prisiminus, kad rūkymas nesukelia malonių pojūčių, mes imamės veiksmų, nukreiptų prieš rūkymo prestižiškumą“, - sako G. Navaitis.
Pramonė palaiko ne visus sprendimus
Cigarečių gamintojos „Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Gintautas Dirgėla teigia, kad įmonė palaiko įstatymus, kuriais vartotojai informuojami apie rūkymo žalą, tačiau nepritaria idėjai įspėjimams skirti per didelį plotą.
„Mes nežinome jokių patikimų įrodymų, kad dideli įspėjimai geriau informuotų apie rūkymo žalą ir/ar mažintų cigarečių vartojimą. Ir kaip kompanija mes nepritariame didelio dydžio įspėjimams. Įspėjimai, kurie yra didesni už logotipus ir prekės ženklus (ginamus tarptautiniais susitarimais), trukdo konkurencijai, nes neleidžia gamintojams išskirti savo produktų iš kitų tarpo“, - DELFI teigė G. Dirgėla.
Jo teigimu, tabako bendrovė nepalaiko nepilnamečių rūkymo, tačiau su tuo turi būti kovojama pirmiausia garantuojant, kad vaikai negalėtų įsigyti tiek legalių, tiek kontrabandinių rūkalų.
Tabako gamintojo „Japan Tobacco International“ korporatyvinių reikalų vadovas Baltijos ir Šiaurės šalims Ramūnas Mačius tvirtina, kad net ir įpareigojus tabako gamintojus spausdinti nuotraukas ant cigarečių pakelių, šiems nepavyks sprendimo įgyvendinti greičiau nei per pusantrų metų.
„Priėmus sprendimą pateikti rinkai pakelius su spalvotomis fotografijomis, tabako gamintojams reiktų 18-os mėnesių, kad būtų paruošti spausdinimo reikalavimai, pateikti užsakymai, atitinkamai pakeistas gamybos procesas“, -
DELFI teigia R. Mačius.
Kol iniciatyva Seime aprimusi, Ūkio ministerija savo ruožtu neskuba įteisinti naujovių cigarečių ženklinime. Ministerijos pramonės, paslaugų ir prekybos departamento vyr. specialistė Romalda Zutkienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nėra priimto sprendimo naudoti ant tabako gaminių pakuočių spalvotas fotografijas ir nebus skubama apsispręsti. Tabako produktų direktyva numato, kad šalys yra laisvos apsispręsti taikyti spalvotas fotografijas, ar ne. Kitais metais numatyta ES numatyta Tabako produktų direktyvos peržiūra, todėl ministerijoje bus svarstoma ir galimybė naudoti vienspalvę pakuotę.
„Todėl sprendimas, ar taikyti spalvotas fotografijas, bus priimtas po to, kai bus apsispręsta ES“, - sako R. Zutkienė.
