„Po rinkimų, mano asmeniniu vertinimu, versle ir apskritai ekonomikoje pagrindine tendencija iki vasaros ar rudens bus kainų didėjimas ir tarifų augimas, pavyzdžiui, benzino, dujų, elektros ir taip toliau brangimas, nes iki šiol šie procesai pastarąjį pusmetį iki rinkimų buvo dirbtinai pristabdomi“, - sako verslininkas.

Jis įsitikinęs, kad pirmiausiai tai pajus verslas, kurio produkcijos savikaina augs, kai rinka iki šiol nėra galutinai atsigavusi po sunkmečio.

„Pavyzdžiui, mano versle per praėjusius metus produktų savikaina padidėjo 40 proc. dėl didėjusių tarifų geležinkelių transporto srityje, brangusio benzino, pagrindinių žaliavų ir taip toliau. Šiais metais vyks tokie patys procesai, tiktai nebus veiksnių, sulėtinančių brangimą“, - paaiškina jis.

Be to, pasak jo, tikėtina, kad šiuo metu Rusijos verslininkams palanki padėtis euro ir dolerio valiutų rinkoje gali pasikeisti – apie tai tenka girdėti iš analitikų prognozių.

Politiniame lygmenyje Rusijoje, pasak A. Skvortsovo, yra dažnai kalbama apie kovą su korupciją, todėl premjerui tapus prezidentu, jis tikisi, kad ši kova taps efektyvesnė.

„Yra daug kalbama apie kovą su korupciją, tai turbūt greičiau prezidento darbas nei premjero, o dabar kai jie pasikeis vietomis, yra vilčių, kad šioje srityje bus daugiau tvarkos“, - lūkesčius vardija verslininkas.

Tačiau esminių pertvarkų politiniame lygmenyje jis nesitiki, nes prezidentu išrinktas Vladimiras Putinas ir iki pergalės prezidento rinkimuose buvo vadinamas svarbiausiu šalies politiku.

„Komunistai, kaip tikėtasi, nelaimėjo, kas gali pasikeisti? Ačiū Dievui, Žirinovskis į valdžią neatėjo. Manau, esminių permainų nebus, - nuomonę dėsto A. Skvortsovas. - Norėtųsi valdžioje pamatyti verslininką Michailą Prochorovą, nes jo gyvenimiška ir profesinė patirtis gali būti labai naudinga Rusijos modernizacijai. O surinkti 8 proc. per prezidento rinkimus rodo gerą jo komandos vadybą ir gyventojų pasitikėjimą.“

Paklaustas, ar sutinka su Lietuvos verslininkų nuomone, kad Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) turės daugiau įtakos nei šalies prezidento rinkimai, verslininkas sutinka tik iš dalies.

Aleksandras Skvortsovas
„Teoriškai taip, tačiau Rusijos integracijos procesas į PPO yra išskirstytas dešimtmečiams, todėl iš karto efektas nepasijaus. Aišku, iš karto galima tikėtis, kad Rusijos žemės ūkis susidurs su problemomis, tačiau dėl visų kitų sričių – manau, kad iškart nesusiformuos didelis globalus produktų srautas į Rusijos federaciją, - sako jis. - Džiaugsiuos dėl Lietuvos, nes malonu matyti vis didesnį šios šalies pieno produktų asortimentą ant prekystalių Maskvoje. Tačiau jų kainos, palyginti su kainomis Vilniuje, skiriasi 35-40 proc.“

<>Po rinkimų Lietuvoje tikisi daugiau dėmesio vietos verslui

Kalbėdamas apie šiemet rudenį vyksiančius rinkimus į Seimą, verslininkas tikisi, kad ir po jų santykiai tarp Rusijos ir Lietuvos išliks kaimyniški, o atsižvelgiant į skrydžių dažnumą – toliau gėrės.

“Iš savo darbo patirties Lietuvoje susidariau nuomonę, kad per pastaruosius dvejus metus Rusijos ir Lietuvos santykiai gerėja, tai rodo ir skrydžių tarp šalių užimtumas bei avialinijų kiekis, kurios kursuoja tarp Vilniaus ir Maskvos, o tokių jau yra trys ir lėktuvai pakankamai užpildyti“, - dėsto A. Skvortsovas.

Pasak jo, geras ženklas ir tas, kad Lietuvoje viešėjo ir su premjeru Andriumi Kubiliumi susitiko "Gazprom Export" generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas.

Tačiau kalbėdamas apie galimus pasikeitimus išrinkus naują parlamentą Lietuvoje, verslininkas atkreipia dėmesį, kad viena aktualiausių sričių verslui yra mokesčiai.

„Kalbant apie Lietuvos verslą sunku būtų jį pavadinti per daug pelningu. Aišku, yra kai kurios sferos ir turtingi žmonės, tačiau, mano manymu, verslą spausti mokesčiais jau nebėra būdų, - svarsto A. Skvortsovas. - Mano, kaip fizinio asmens, manymu, Lietuvos valdžia kur kas daugiau dairosi į puses, atsižvelgdama į kitas Europos valstybes, tačiau man atrodo, kad valstybei ir žmonėms būtų daugiau naudos, jeigu daugiau būtų žvelgiama į šalies vidų, o ne į išorę. Aišku, kai eini į priekį, gali žiūrėti į horizontą, tačiau reikia pasižiūrėti ir po kojomis, kad neužkliūtum ir nenukristum.“

Jis tikisi, kad ilgainiui žmonės ir verslas galės didžiuotis ne tik tuo, kad yra lietuviai, bet ir dirba Lietuvoje.

„Jeigu žmonės Lietuvoje būtų laimingesni ir didžiuotųsi ne tuo, kad jie yra lietuviai, nes tai yra nacionalinis bruožas, bet tuo, kad jie gyvena Lietuvoje, manau, būtų šaunu“, - tikisi verslininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją